„Poezijos pavasaris“ Panevėžyje – su eiles lydinčiomis istorijomis

Vyras kalba į mikrofoną medžių fone

Saulė, šiluma, žydintys kaštonai, kamerinė vakaro aplinka, gitara ir poetinės kalbos meistrystė. Taip skverelyje šalia Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos mieste finišavo 59-asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Šįkart dovanojęs tris svečius – poetus Rimvydą Stankevičių ir Aivarą Veiknį, aktorių, dainų kūrėją ir atlikėją Mindaugą Ancevičių.

Varu ar ne?

„Poezija priklauso būtinosioms tautos atsargoms“ (literatūrologas Vytautas Kubilius). Tokią žinutę transliavo V. Žemkalnio gimnazija – pirma „Poezijos pavasario“ Panevėžyje stotelė.

– Varu suvaryti ar ne? – pilnos gimnazistų salės teiravosi R. Stankevičius.

– Ne… – ne itin darniai suošė moksleiviai.

– O jei rimčiau, dar ir dabar galutinai nesuprantu – gerai tas „varu“ ar ne. Juk ir man Elektrėnų mokykloje buvo taip pat. Tačiau būtent čia įvyko mano gyvenimą pakeitęs susitikimas su Sigitu Geda – nusprendžiau būti poetu“, – pasakojo svečias. 

Ir tai tik viena asmeninių ar humoristiškų istorijų, lydėjusių bei praturtinusių „Poezijos pavasarį“ mieste šiemet.

„Jums gyvenimas dar priešaky. Ir turite teisę rinktis, kaip nugyventi – paprastai ar „su rože vazoje“, t. y. ieškodami gilesnės prasmės. Ne mokytojams, ne tėvams to reikia – jums. Juk laikydami vairavimo teises nemanote, kad jų reikia instruktoriui. Poezija dar svarbesnė – tai kelias metafiziniais keliais“, – įsitikinęs R. Stankevičius.

Sau pakankami

Kodėl Panevėžyje šiemet lankosi vos trys kūrėjai?

„Nes esame palepę. Mėgstame vienas kitą. Kuriame. Puikiai jaučiamės kartu. Esame patys sau pakankami“, – geros nuotaikos nestokojo R. Stankevičius.

„Dirbame su kalba, o per ją – su savimi“, – sakė A. Veiknys.

Abu buvo teisūs. Panevėžiečiai praleido išskirtinę dieną su ypač talentingais žmonėmis.

Širvio genas

A. Veiknys vadinamas vienu geriausių rimuotojų Lietuvoje, „rimuotoju nuo Dievo“. Poetas, turintis „Širvio geną“, anot R. Stankevičiaus. Būdingą tik nedaugeliui – pavyzdžiui, Jonui Strielkūnui, Aidui Marčėnui.

„Jaunus poetus, jeigu nerimuoja, aš baru. Kodėl? Nes rimuoti nebūtina tik tiems, kas moka rimuoti“, – įsitikinęs R. Stankevičius.   

A. Veiknys – 4 poezijos knygų autorius, Jaunojo jotvingio ir Salomėjos Nėries premijų laureatas. Kone visą savo kūrybą moka mintinai, o panevėžiečiams pademonstravo charakterį bei  įvairiapusiškumą: skaitė ir rimuotas, ir nerimuotas („specialiai“) savo eiles iš „Paukštuko liudijimų“, „Mamuto medžioklės“. Jose – karą žaidžiantys berniukai (nors „visi mirę vienodai negyvi“), būtinybė gyventi žodžiais, ramybės, prasmės paieškos. Pasaulis, kuriame daugiausia būna to, ko jame negali būti.

Žmogus, kuriam nebūti nebaisu

R. Stankevičius – Lietuvos nacionalinės premijos (2022) ir „Poezijos pavasario“, įvairių kitų premijų bei apdovanojimų laureatas. Poetas, prozininkas, eseistas. 15 knygų autorius. Panevėžiečiai galėjo įsitikinti, kaip kūryba gimsta iš pilkiausios kasdienybės – kad ir kelionės rudenį autobusu iš Panevėžio į Vilnių, intensyviosios terapijos („budimo“) palatos ligoninėje. Ja tampa 25 metų santuoka.

R. Stankevičiaus skaitytose eilėse – sovietinė vaikystė, „pasaulis, kuriame angelai neįmanomi“, tėvo netektis, per ankšta tampanti meilė, kai „du susilieja į viena“. Kūrybos galia „lopyti pasaulį“. Protą sujaukianti vienatvė ir blaivus suvokimas, kad „amžinus klausimus uždengia amžinas patalas“, o „nebūti nebaisu, tik vieniša“. O kartu – atsakymas kritikams, jį vadinantiems anapusybės poetu – ikibiografinis eilėraštis. 

Su „Poezijos pavasariu“ po Lietuvą keliauja jau trisdešimtus metus. Liūdnai konstatuoja, kad per šį laiką iš anuomečių „pavasariautojų“ gyvi teliko du – jis ir Vladas Braziūnas.

Bardas          

Aktorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, Laimono Noreikos aktoriaus skaitovo prizo, Sauliaus Mykolaičio premijos laureatas Mindaugas Ancevičius labiausiai pažįstamas iš vaidmenų kine ir teatre. Jau 2 mėnesiai kaip etatinis Juozo Miltinio teatro aktorius.

„Poezijos pavasario“ žiūrovai turėjo galimybę išgirsti, kaip švelniai, jaukiai ir pasimėgaudamas jis atlieka Sauliaus Mykolaičio, Vytauto Kernagio ir savo kūrybos dainas, skaito R. Stankevičiaus eiles.

„Mindaugas dainuoja lietuvišką poeziją – Aidą Marčėną, Valdemarą Kukulą, Marcelijų Martinaitį ir netgi mus su Aivaru“, – šypsosi R. Stankevičius.  

Laimingas penkialapis

…Nuvažiuojam kartą į Alytų. Išlipu visas toks laureatas, svarbus. Niekam neįdomu. Išlipa Mindaugas. Visi ploja: „O, Vaciukas iš serialo „Giminės“ atvažiavo!..”

…Vėl Alytus. Pavasaris, žydi alyvos. Nusiskinu penkialapį žiedą. Sugalvoju norą ir sakau: kai kitąsyk atvažiuosiu, būsiu Nacionalinės premijos laureatas. Nepatikėsit – taip ir nutiko. Alytuje iš to paties krūmo nusiskyniau penkialapį vėl. Dabar mano noras – kad Nacionalinės premijos laureatai būtume visi trys.

…Utena. Einu, žiūriu – kokie šeši baikeriai. Motociklai, šalmai, juodi drabužiai. Eina manęs. Na, galvoju, gausiu į galvą. O jie prieina ir taip su pagarba: „Poete, ar galima su jumis nusifotografuoti?”

(Iš R. Stankevičiaus istorijų „Poezijos pavasario“ žiūrovams)

Klausytojai  

„Man dviguba šventė – į Panevėžį atvažiavo du mano mylimi poetai. Turėjau galimybę įsigyti knygą, kurios norėjau, su autoriaus parašu”, – džiaugiasi panevėžietė Ina.

„Sukrito viskas – oras, vieta, puikūs autoriai. Džiaugiuosi, kad „Poezijos pavasario” nereikia ieškoti kituose miestuose. Taip pat tuo, kad Panevėžyje galimi ne tik vidutinio, bet ir aukštesnio lygmens renginiai. Kaip šis”, – sakė panevėžietė Nijolė.

„Dievinu visus tris. Dievas mane išklausė”, – emocijų neslepia renginio nepraleidusi poetė Elvyra Pažemeckaitė.


„Poezijos pavasaris“ Panevėžyje vyko trijose vietose – šalia G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos,  Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Panevėžio padalinyje ir V. Žemkalnio gimnazijoje, kur renginys įprasmintas pasodintu diemedžiu.

Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ rengėjai – Rašytojų klubas ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Asta Sarapienė
Komunikacijos koordinatorė

Pauliaus Židonio nuotraukos 👇