Interaktyvūs edukaciniai žaidimai ir testai

  • Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos edukaciniai žaidimai

    Atraskite edukacinius žaidimus, kuriuos sukūrė mūsų biblioteka.

    „Pažink Panevėžio kraštą“

    Žaisdami šį įtraukiantį žaidimą, pasitikrinsite, ką žinote apie Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio ir Biržų krašto istoriją ir kultūrą.

    Pažink Panevėžio kraštą žaidimo iliustracija
    Žaidimas „Pažink Panevėžio kraštą“

    Šių penkių miestų ir rajonų teritorija dar vadinama Panevėžio kraštu arba Panevėžio regionu, nes tai – valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės rytuose, kurio centru laikomas Panevėžys.

    Šį žaidimą gali žaisti po vieną ir su draugais. Jis padės smagiai praleisti laiką žeimoje, nes skirtas įvairaus amžiaus žaidėjams. Sukdami laimės ratą ir atsakydami į klausimus, keliausite per Panevėžio regioną, klausysitės legendų, gilinsite žinias.

    Jei norite savarankiškai daugiau sužinoti apie istorines ir kultūrines šio krašto įdomybes – pasižvalgykite portale Panevėžio kraštas virtualiai. Ten rasite daug naudingų nuorodų, virtualių parodų, informaciją apie naujausias knygas, skaitmeninį krašto paveldą.

    Žaidimas sukurtas įgyvendinant projektą „Panevėžio krašto istorijos ir kultūros virtualios atodangos – III“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


    „Juozas Miltinis ir jo teatro ženklai Panevėžyje“

    Panevėžys neįsivaizduojamas be legendinio režisieriaus Juozo Miltinio, jo mokinių ir TEATRO, kurio ženklų galima rasti visame mieste. Turtingoje teatro istorijoje yra daug faktų, kurių nežinome ir kuriuos tikrai įdomu sužinoti.

    Žaisdami žaidimą „Teatro ženklai Panevėžyje“pasinerkime į slėpiningą pasaulį, paklaidžiokime miesto gatvėmis ir atraskime daug netikėto pastatuose, susijusiuose su teatro istorija ir jos herojais. Įdomu, kad žaidimo rezultatus komentuos personažas Volponė, kurį taip mėgo vaidinti pats J. Miltinis savo režisuotame spektaklyje „Sukčiaus testamentas“.

    „Kelionė į devintą stotį“

    Literatūrinė interaktyvi programėlė „Kelionė į devintą stotį“  – galimybė susipažinti su išeiviais vaikų literatūros kūrėjais ir jų kūriniais. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kartu su septyniomis Panevėžio regiono bibliotekomis pateikia klausimus apie žymiausius pasaulio lietuvius, rašančius vaikams.

    Tai tarsi stalo žaidimas jūsų išmaniajame įrenginyje. Galima žaisti tiesiogiai internetu su dar trimis draugais ar draugų komandomis, esančiomis šalia ar iš kitų miestų. Reikės teisingai atsakyti į kuo daugiau klausimų ir paeiti kuo daugiau langelių žaidimo lentoje. Pasirinkę vieną iš keturių personažų, kuriuos sukūrė patys vaikai, keliausite pas žaidimo herojų Ponulį literatą, kuris trokšta sudominti jus literatūra. Smagiai praleisite laisvalaikį ir sužinosite dar negirdėtų faktų apie žinomus rašytojus.

    „Panevėžio krašto vandens ir žemės vardai“

    Apušotas, Sudramala, Viktorinė – tikrai ne kiekvienas atsakys, ar tai miestelis, kaimas, ar upė, ežeras. Žaisdami šį žaidimą, pasitikrinsite, kaip gerai žinote Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių ir vandens telkinių pavadinimus bei sužinosite dar negirdėtų. Žaidimas skirtas Vietovardžių metams pažymėti.

    Iliustracija iš žaidimo „Panevėžio krašto vandens ir žemės vardai“

    Senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė. Daugelis jų yra itin archaiški, senesni už visus rašytinius šaltinius. Deja, nuo sovietmečio iki šių laikų nunyko tūkstančiai istorinių vietovardžių, o  grėsmė išnykti yra iškilusi dar 4 000 Lietuvos kaimų ir viensėdžių vardų.

    Šis žaidimas padės susipažinti su Panevėžio krašto vietovardžiais ir įtvirtinti juos ne tik žemėlapyje, bet ir mūsų atmintyje.

  • Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos testai

    Atraskite edukacinius testus, kuriuos sukūrė mūsų biblioteka.

    „Skulptorius Juozas Zikaras“

    2021-ieji LR Seimo paskelbti skulptoriaus Juozo Zikaro metais. Lapkričio 18-ąją minėsime šio, vieno ryškiausių Panevėžio krašto žmonių, 140-ąsias gimimo metines. Šiai progai parengėme testą.

    Kviečiame jį spręsti ir pasitikrinti savo žinias bei sužinoti daugiau apie šį, vieną žymiausių Lietuvos menininkų.

    „16 faktų apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę jos 160-ajam jubiliejui“

    2021 metais minime rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines. Šiai progai parengėme testą „16 faktų apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę jos 160-ajam jubiliejui“.

    Kviečiame spręsti testą ir pasitikrinti savo žinias apie šią, vieną žymiausių Panevėžio krašto moterų.

    „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – rašytoja“

    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – viena žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Panevėžio krašto rašytojų, taip pat publicistė, leidinių redaktorė ir literatūros kritikė. Nors turėjo namų mokytojos diplomą, buvo baigusi bitininkystės ir sodininkystės, vėliau medicinos felčerių kursus ir gavusi jų baigimo pažymėjimus, ji 1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimuose prisistatė kaip rašytoja. Pradėjusi nuo publicistinių straipsnių, vėliau ji tapo aktyvia spaudos darbuotoja, „Varpo“ ir kitų laikraščių bendradarbe. Ilgą laiką rašiusi brandžius tautinį sąmoningumą žadinančius straipsnius, redagavusi „Lietuvos žinias“, „Vilniaus žinias“, „Lietuvos ūkininko“ priedą, skirtą moterų klausimams aptarti, kūrė ir grožinius kūrinius – apsakymus, apysakas, romaną, pjeses, rašė atsiminimus, kuriuose atspindėtas to meto žmonių gyvenimas, socialiniai santykiai, istoriniai politiniai įvykiai. Be literatūrinės ir publicistinės veiklos, Bitė nemažai laiko skyrė tautosakos ir etnografinės medžiagos rinkimui ir publikavimui. Buvo surinkusi apie 500 burtų, prietarų, ligų gydymo įvairiomis vaistažolėmis pavyzdžių. Kūrybinis G. Petkevičaitės-Bitės palikimas turtingas ir įvairus. Labiausiai rašytoja žinoma kaip smulkiosios prozos kūrėja.

    „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – diplomatė ir politikė“

    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gyveno tuo metu, kai lietuviai išgyveno carinės Rusijos represijas ir bandymus juos nutautinti, kai šalis patyrė Pirmojo pasaulinio karo baisumus ir išgyveno neramų pokario laikotarpį. Jos akyse kūrėsi nepriklausoma Lietuva su savo Seimu, Prezidentu, simbolika, kariuomene, valdžios institucijomis, kultūros ir švietimo įstaigomis. Nors Lietuvos nepriklausomybę G. Petkevičaitė-Bitė sutiko su džiaugsmu, ją kamavo nerimas dėl jaunos valstybės tvarkos, valdžios santykių su tauta. Ar atlieps naujai išrinkta valdžia ją išrinkusių žmonių poreikius, ar visomis išgalėmis rūpinsis valstybės ir tautos likimu bei ateitimi? Nuo pat jaunystės G. Petkevičaitė-Bitė siekė geresnės, šviesesnės ateities jauniems gabiems moksleiviams, studentams, kultūros darbuotojams ir menininkams, visais įmanomais būdais siekdama pritraukti lėšų jų paramai. Ji rūpinosi žmonių švietimu, nes suprato, kad tik išsilavinę žmonės gali kurti valstybę, jos gerovę. Bitė įsitraukė į politiką, siekdama demokratinės visuomenės, deklaruojančios žmonių prigimtinę lygybę ir tautų tarpusavio supratimą. Ji – viena ryškiausių XX amžiaus politikių, dalyvavusių atkuriamajame Lietuvos valstybės darbe, įstatymų leidyboje, moterų judėjime už savo teises.

    „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – knygnešė, daraktorė, mokytoja“

    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gimė XIX a. pabaigoje, kai Lietuva dar priklausė carinės Rusijos imperijai. Jai teko gyventi tuo laikotarpiu, kai buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, draudžiama viešose įstaigose lietuviškai kalbėti, kai buvo uždarytas Vilniaus universitetas ir kitos lietuviškos mokyklos. Kiekvienas tuomet lietuvių kultūrinis žingsnis, tarp jų ir leidinių lietuvių kalba leidimas ar platinimas, tautinio sąjūdžio dalyvių susitikimas galėjo baigtis represijomis. Nepaisant to, G. Petkevičaitė-Bitė įsijungė į tautinio sąmoningumo žadintojų gretas, skelbė tautiečiams, kaip svarbu saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą. Į spaudos draudimą lotyniškomis raidėmis ji žiūrėjo kaip į didžiausią blogį, naikinantį tautos tapatybę ir jos kultūrą. Po lietuviškos spaudos atgavimo G. Petkevičaitė-Bitė aktyviai dirbo švietėjišką darbą, be jokio atlygio mokė vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius. Daug dėmesio skyrė ugdymui, grindžiamam tautiškumo, patriotizmo, humanizmo, doros, gailestingumo, meilės artimui dvasia. Švietimą ji laikė tautos ir valstybės atbudimo pagrindu.

    Pirmasis G. Petkevičaitės-Bitės biografas Juozas Tumas-Vaižgantas Bitės švietėjišką veiklą įvertino kaip pačią svarbiausią jos gyvenime. Tokios pat nuomonės buvo ir rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, rašęs, kad G. Petkevičaitės-Bitės „kaip mokytojos, auklėtojos ir žmonių užtarėjos darbai kultūriniame Lietuvos gyvenime turi didesnės reikšmės, negu literatūriniai jos kūriniai.“

    „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – moterų teisių gynėja“

    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė XIX a. pabaigoje savo akimis matė socialinę nelygybę, kaimo žmonių tamsumą, nepakeliamą valstiečių moterų būklę – jų išnaudojimą ir negerbimą. Visa tai Bitė aprašė savo publicistiniuose straipsniuose ir apsakymuose. „Ar yra pasaulyje sutvėrimas, didžiau engiamas ir skriaudžiamas už moterę? Tik viso pasaulio visuomenė ir mes pačios drauge esame taip pripratę prie mums teikiamų nužeminimų ir nuoskaudų, kad viskas mums atrodo priprasta ir neišvengiama“, – rašė G. Petkevičaitė-Bitė. Moterų politika, pasak Bitės, tai – visų pirma, kova prieš žmonių nedorybes: girtuokliavimą, prostituciją, šeimų smukimą, žmonių tamsumą ir nekultūringumą, žmonių abejingumą savo tautai ir savo valstybei. Svarbiausiu Lietuvos moterų sąjūdžio tikslu Bitė laikė darbą visuomenės labui, o tėvynės ateitį matė doros atkūrime. Bitė – moterų judėjimo pradininkė Lietuvoje, rašiusi apie moterų problemas ir rūpesčius, kovojusi už moterų politines ir pilietines teises, už jų aktyvų dalyvavimą visuomeninėje politinėje ir kultūrinėje veikloje, už jų švietimą ir lavinimą. Ji įvardijo ir viešai skelbė problemas, kurios vis dar aktualios ir tebesprendžiamos, net praėjus daugiau kaip šimtui metų.

    „Kaip mūsų protėviai nenaudėlius vadino?“

    Ar esate girdėję žodžius činčiberynė ar gluosnagalvis? Kaip pavadintumėte tinginį ar pataikūną?

    Atlikę šį testą sužinosite, kaip šiaurės panevėžiškių tarme vadinami neigiami asmenys ir papildysite savo žodyną.

    „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – filantropė, mecenatė“

    Gabrielė tvirtus moralinius pamatus ir humanistines vertybes atsinešė iš šeimos. Jonas Leonas ir Malvina Petkevičiai savo vaikams nuolat pabrėždavo, kad svarbiausia ne turtas, socialinė padėtis, o moraliniai dalykai – atjauta, sąžiningumas, dorumas. Mergaitės motina buvo pasinėrusi į labdaringą veiklą, šelpė vargšus, maitino badaujančiuosius. Savo vaikus taip pat skatino visa kuo dalintis su mažiau turinčiais ir jiems padėti. Petkevičių namuose tarnai buvo laikomi šeimos nariais. Jei vaikai jiems prasikalsdavo, privalėdavo atsiprašyti. Labdaros, altruizmo idėjos, įdiegtos tėvų ir pirmojo Gabrielės mokytojo Lauryno Ivinskio dar ankstyvoje vaikystėje, lydėjo G. Petkevičaitę-Bitę visą gyvenimą, tapo jos gyvenimo būdu, norma, būtinybe. Gyvenimo kredo Bitė pasirinko krikščionišką artimo meilės ir tarnystės žmonėms idėją. Ji asmeniniu pavyzdžiu ir altruistiška veikla parodė, ką galima nuveikti kitų labui ir to siekė visą savo gyvenimą, tarnaudama kitiems be jokio atlygio, šviesdama, remdama ir globodama kiekvieną to stokojantį.

    „Knygnešiai: nešę šviesą gūdžiausiu Lietuvai laikotarpiu“

    2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Tą dieną pagerbiami mūsų tautos gimtosios kalbos ir rašto sergėtojai bei skleidėjai – knygnešiai. Jei ne jų didvyriškas darbas, mūsų tautos kultūra būtų buvusi sunaikinta, o Lietuvos vardas šiandien gal nebepuoštų pasaulio žemėlapio. XIX a. pabaigoje į lietuvių raštiją įvestas rusų raidynas, privalomas mokymas rusų kalba, draudžiama spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius, uždarytas Vilniaus universitetas ir kitos lietuviškos mokyklos. Keturiasdešimt metų galioję carinės Rusijos valdžios draudimai siekė surusinti lietuvių tautą, visai sunaikinti lietuvišką žodį. Į kovą už tautos kalbos ir rašto išsaugojimą stojo ne tik dvasininkai, inteligentai, bet ir paprasti kaimo bei miesto žmonės. Knygnešiai susivienijo bendram kultūriniam darbui ir išsivadavimui iš politinės priespaudos. Jie buvo ne tik uždraustos lietuviškos spaudos gabentojai ir platintojai, pasiryžę nuolatinei rizikai ir pavojams, bet ir lietuvybės bei tautinio sąmoningumo žadintojai, padėję stiprius pagrindus Lietuvos valstybingumui atkurti. Panevėžio kraštas gali didžiuotis turtinga knygnešystės istorija. Čia buvo įsikūrusi ir beveik dešimtmetį veikė garsiausia Lietuvoje knygnešių draugija, daug nuveikusi kovojant už laisvą lietuvišką žodį.

    „Ar pažįsti Panevėžį?“

    Kartais net tikras panevėžietis gali suklysti, paklaustas, kur mieste yra saulės laikrodis arba koks pastatas yra aukščiausias. Pasitikrinkite savo žinias apie Panevėžį, atsakydami į  testo klausimus ir pagilinkite savo žinias.

    „Žymieji kryždirbiai Vincas Svirskis ir Lionginas Šepka“

    LR Seimas 2020-uosius yra paskelbęs Tautodailės bei UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė testą, kurį spręsdami pasitikrinsite žinias apie du garsiausius Lietuvos liaudies meistrus kryždirbius – Vincą Svirskį ir Lionginą Šepką, o tuo pačiu – ir apie į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą Lietuvos kryždirbystę.

    Kviečiame spręsti testą ir pasitikrinti ką apie šiuos du žymiuosius kryždirbius – Panevėžio ir Rokiškio kraštiečius – jau žinojote, o kas galbūt papildys Jūsų žinias.

    „Ką žinai apie Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką?“

    Smagus ir informatyvus testas apie Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką padės pasitikrinti žinias apie šią įstaigą, turinčią turtingą istoriją, gražias erdves, solidų knygų fondą, rengiančią daugybę renginių. Jei pritrūks žinių, tiesiog pasikliaukite sėkme ir spėkite.

    Ar-pažįsti-PAVB

    Atlikę šį testą sužinosite daug įdomių faktų apie Bitės biblioteką, gausite naudingos informacijos apie jos veiklą.

  • Panevėžio regiono bibliotekų žaidimai

    Atraskite edukacinius žaidimus, kuriuos sukūrė Panevėžio ir Utenos apskričių bibliotekos.

    „Surask ir pažink Pasvalio rajono kultūros paveldo nekilnojamuosius objektus“

    Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka kviečia pažinti Pasvalio rajono kultūros paveldo nekilnojamuosius objektus. Virtualiai keliaudami po Pasvalio kraštą , grožėsitės bažnyčiomis, dvarais, paminklais, sužinosite jų buvimo vietas, o ateityje nuvykę į tas vietoves, galėsite pritaikyti savo žinias.

    Iliustracija iš žaidimo „Surask ir pažink Pasvalio rajono kultūros paveldo nekilnojamuosius objektus“

    Žaidime atsitiktine tvarka pateikiami Pasvalio krašto kultūros paveldo objektų vaizdai ir trys galimos jų buvimo vietos žemėlapyje. Turėsite pasirinkti vieną objektą ir nurodyti teisingą jo vietą žemėlapyje.

    „Pokšt!“

    Daugelis mūsų pristatytų žaidimų kviečia keliauti po didesnius ar mažesnius regionus, miestus, tačiau ne mažiau smagi kelionė gali būti ir po biblioteką. Juolab po tokią gražią ir modernią, kokia yra Zarasų biblioteka. Ši biblioteka turi puikias erdves ir gali pasiūlyti įdomiai praleisti laisvalaikį įvairaus amžiaus lankytojams. Tiems, kurie negali gyvai grožėtis interjeru, siūloma sudėti dėlionę „Pokšt!“ ir tokiu būdu apsilankyti bibliotekoje virtualiai.

    8–12 detalių dėlionės – tai galvosūkiai, kur tiesiog internete reikia iš mažų gabaliukų sujungti paveikslėlius. Juose pavaizduotos Zarasų bibliotekos erdvės.

  • Panevėžio regiono bibliotekų testai

    Atraskite edukacinius testus, kuriuos sukūrė Panevėžio ir Utenos apskričių bibliotekos.

    „Pažinkime Rokiškio krašto literatūrinio žodžio kūrėjus“

    Tai Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos sukurtas žaidimas.

    Rokiškio miestas yra buvęs  Lietuvos kultūros sostine, bet tikrai ne visi yra lankęsi šiame nuostabiame mieste, susipažinę su jo istorija ir kultūra. Dar daugiau įdomybių slypi visame Rokiškio rajone, iš kurio kilę žymūs poetai, rašytojai, Siūlome pažaisti įtraukiantį žaidimą  ir sužinoti daug naujo. Daugeliui poetas Paulius Širvys asocijuojasi su lietuvišku beržu, bet ar visi žino, kad poetė Elena Mezginaitė, ilgus metus gyvenusi ir kūrusi Panevėžyje, yra gimusi Rokiškio rajone. Žaidimas ne tik įdomus, bet ir naudingas moksleiviams. Sublizgėkite savo žiniomis per literatūros pamokas.

    Iliustracija iš žaidimo „Pažinkime Rokiškio krašto literatūrinio žodžio kūrėjus“

    Įdomybių testas apie Pasvalio kraštą

    Šis testas – tikrai kietas riešutėlis net ir tiems, kurie mano gerai išmanantys istoriją ir kultūrą.Jame pristatomi įdomūs Pasvalio krašto atminties institucijose saugomi dokumentai ir faktai apie juos.

    Gerai pažįstantiems Pasvalio kraštą atsakyti į klausimus bus lengviau, bet kitiems tikrai teks pasukti galvą. Tačiau siūlome puikią išeitį – pasidomėkite internetiniu puslapiu pasvalia.lt. Ten rasite daug vertingų žinių, kuriomis pasinaudosite žaisdami šį žaidimą.

  • Kryžiažodžiai

    Kryžiažodis „Pažink Lietuvos kultūros geriausius“ (2019 m., nr. 1)

    Ar gerai pažįstate aukščiausiais apdovanojimais – Valstybės kultūros ir meno premijomis – įvertintus šalies menininkus ir jų kūrinius? Kryžiažodžio klausimai skatins prisiminti ir naujai atrasti tai, kas mūsų kultūroje vertingiausia.

    Kryžiažodžio pildymo paaiškinimas:

    • Skaičius skliausteliuose prie klausimų rodo, kiek yra atsakymo žodyje raidžių. Kai kurie klausimų atsakymai sudaryti iš daugiau nei vieno žodžio – tokiu atveju skaičius skliausteliuose rodo iš kiek raidžių sudarytas pirmas atsakymo žodis;
    • Pažymėjus klausimą, kryžiažodyje geltonai pažymimi langeliai, į kuriuos reikia įvesti atsakymą. Jei atsakymas sudarytas iš daugiau nei vieno žodžio, geltonai bus pažymėtos visos sritys, į kurias reikės įvesti atsakymą;
    • Norėdami įvesti atsakymą, žymėti galite ne tik klausimą, bet taip pat ir norimus langelius kryžiažodyje. Aktyvus klausimas taip pat rodomas laukelyje virš kryžiažodžio;
    • Nepriklausomai nuo to, iš kelių žodžių sudarytas atsakymas, Jūsų įvedama raidė bus mėlynai pažymėtame langelyje;
    • Teisingai įvestas atsakymas bus pažymėtas žalia spalva, neteisingas atsakymas bus pažymėtas raudonu rėmeliu;
    • Norėdami pataisyti atsakymą, raides trinkite su BACKSPACE klavišu. Trinama nuo paskutinės žodžio raidės.

    Šis kryžiažodis yra tęstinio bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje X“ dalis. Juo siekiama populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijų laureatus ir jų kūrybą. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

    Kryžiažodis „Pažink Lietuvos kultūros geriausius“ (2020 m., nr. 1)

    Ar gerai pažįstate aukščiausiais apdovanojimais – Valstybės kultūros ir meno premijomis – įvertintus šalies menininkus ir jų kūrinius? Kryžiažodžio klausimai skatins prisiminti ir naujai atrasti tai, kas mūsų kultūroje vertingiausia.

    Kryžiažodžio pildymo paaiškinimas:

    • Skaičius skliausteliuose prie klausimų rodo, kiek yra atsakymo žodyje raidžių. Kai kurie klausimų atsakymai sudaryti iš daugiau nei vieno žodžio – tokiu atveju skaičius skliausteliuose rodo iš kiek raidžių sudarytas pirmas atsakymo žodis;
    • Pažymėjus klausimą, kryžiažodyje geltonai pažymimi langeliai, į kuriuos reikia įvesti atsakymą. Jei atsakymas sudarytas iš daugiau nei vieno žodžio, geltonai bus pažymėtos visos sritys, į kurias reikės įvesti atsakymą;
    • Norėdami įvesti atsakymą, žymėti galite ne tik klausimą, bet taip pat ir norimus langelius kryžiažodyje. Aktyvus klausimas taip pat rodomas laukelyje virš kryžiažodžio;
    • Nepriklausomai nuo to, iš kelių žodžių sudarytas atsakymas, Jūsų įvedama raidė bus mėlynai pažymėtame langelyje;
    • Teisingai įvestas atsakymas bus pažymėtas žalia spalva, neteisingas atsakymas bus pažymėtas raudonu rėmeliu;
    • Norėdami pataisyti atsakymą, raides trinkite su BACKSPACE klavišu. Trinama nuo paskutinės žodžio raidės.

    Šis kryžiažodis yra tęstinio bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“ dalis. Juo siekiama populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijų laureatus ir jų kūrybą. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

    Kryžiažodis „Pažink Lietuvos kultūros geriausius“ (2020 m., nr. 2)

    Ar gerai pažįstate aukščiausiais apdovanojimais – Valstybės kultūros ir meno premijomis – įvertintus šalies menininkus ir jų kūrinius? Kryžiažodžio klausimai skatins prisiminti ir naujai atrasti tai, kas mūsų kultūroje vertingiausia.

    Kryžiažodžio pildymo paaiškinimas:

    • Skaičius skliausteliuose prie klausimų rodo, kiek yra atsakymo žodyje raidžių. Kai kurie klausimų atsakymai sudaryti iš daugiau nei vieno žodžio – tokiu atveju skaičius skliausteliuose rodo iš kiek raidžių sudarytas pirmas atsakymo žodis;
    • Pažymėjus klausimą, kryžiažodyje geltonai pažymimi langeliai, į kuriuos reikia įvesti atsakymą. Jei atsakymas sudarytas iš daugiau nei vieno žodžio, geltonai bus pažymėtos visos sritys, į kurias reikės įvesti atsakymą;
    • Norėdami įvesti atsakymą, žymėti galite ne tik klausimą, bet taip pat ir norimus langelius kryžiažodyje. Aktyvus klausimas taip pat rodomas laukelyje virš kryžiažodžio;
    • Nepriklausomai nuo to, iš kelių žodžių sudarytas atsakymas, Jūsų įvedama raidė bus mėlynai pažymėtame langelyje;
    • Teisingai įvestas atsakymas bus pažymėtas žalia spalva, neteisingas atsakymas bus pažymėtas raudonu rėmeliu;
    • Norėdami pataisyti atsakymą, raides trinkite su BACKSPACE klavišu. Trinama nuo paskutinės žodžio raidės.

    Šis kryžiažodis yra tęstinio bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“ dalis. Juo siekiama populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijų laureatus ir jų kūrybą. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

    Kryžiažodis „Pažink Lietuvos kultūros geriausius“ (2020 m., nr. 3)

    Ar gerai pažįstate aukščiausiais apdovanojimais – Valstybės kultūros ir meno premijomis – įvertintus šalies menininkus ir jų kūrinius? Kryžiažodžio klausimai skatins prisiminti ir naujai atrasti tai, kas mūsų kultūroje vertingiausia.

    Kryžiažodžio pildymo paaiškinimas:

    • Skaičius skliausteliuose prie klausimų rodo, kiek yra atsakymo žodyje raidžių. Kai kurie klausimų atsakymai sudaryti iš daugiau nei vieno žodžio – tokiu atveju skaičius skliausteliuose rodo iš kiek raidžių sudarytas pirmas atsakymo žodis;
    • Pažymėjus klausimą, kryžiažodyje geltonai pažymimi langeliai, į kuriuos reikia įvesti atsakymą. Jei atsakymas sudarytas iš daugiau nei vieno žodžio, geltonai bus pažymėtos visos sritys, į kurias reikės įvesti atsakymą;
    • Norėdami įvesti atsakymą, žymėti galite ne tik klausimą, bet taip pat ir norimus langelius kryžiažodyje. Aktyvus klausimas taip pat rodomas laukelyje virš kryžiažodžio;
    • Nepriklausomai nuo to, iš kelių žodžių sudarytas atsakymas, Jūsų įvedama raidė bus mėlynai pažymėtame langelyje;
    • Teisingai įvestas atsakymas bus pažymėtas žalia spalva, neteisingas atsakymas bus pažymėtas raudonu rėmeliu;
    • Norėdami pataisyti atsakymą, raides trinkite su BACKSPACE klavišu. Trinama nuo paskutinės žodžio raidės.

    Šis kryžiažodis yra tęstinio bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“ dalis. Juo siekiama populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijų laureatus ir jų kūrybą. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

    Kryžiažodis „Pažink Lietuvos kultūros geriausius“ (2020 m., nr. 4)

    Ar gerai pažįstate aukščiausiais apdovanojimais – Valstybės kultūros ir meno premijomis – įvertintus šalies menininkus ir jų kūrinius? Kryžiažodžio klausimai skatins prisiminti ir naujai atrasti tai, kas mūsų kultūroje vertingiausia.

    Kryžiažodžio pildymo paaiškinimas:

    • Skaičius skliausteliuose prie klausimų rodo, kiek yra atsakymo žodyje raidžių. Kai kurie klausimų atsakymai sudaryti iš daugiau nei vieno žodžio – tokiu atveju skaičius skliausteliuose rodo iš kiek raidžių sudarytas pirmas atsakymo žodis;
    • Pažymėjus klausimą, kryžiažodyje geltonai pažymimi langeliai, į kuriuos reikia įvesti atsakymą. Jei atsakymas sudarytas iš daugiau nei vieno žodžio, geltonai bus pažymėtos visos sritys, į kurias reikės įvesti atsakymą;
    • Norėdami įvesti atsakymą, žymėti galite ne tik klausimą, bet taip pat ir norimus langelius kryžiažodyje. Aktyvus klausimas taip pat rodomas laukelyje virš kryžiažodžio;
    • Nepriklausomai nuo to, iš kelių žodžių sudarytas atsakymas, Jūsų įvedama raidė bus mėlynai pažymėtame langelyje;
    • Teisingai įvestas atsakymas bus pažymėtas žalia spalva, neteisingas atsakymas bus pažymėtas raudonu rėmeliu;
    • Norėdami pataisyti atsakymą, raides trinkite su BACKSPACE klavišu. Trinama nuo paskutinės žodžio raidės.

    Šis kryžiažodis yra tęstinio bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“ dalis. Juo siekiama populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijų laureatus ir jų kūrybą. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.