Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dusetų Kazimieros Būgos padalinyje – išskirtinė paroda. Eksponuojamų audinių autorei, Užtiltėje gyvenančiai Onai Kulikauskienei,103 metai. Parodoje – jos raštais ir spalvomis išdailintos lovatiesės ir staltiesės.
Austi O. Kulikauskienė pradėjo nuo vaikystės ir audė beveik iki 100 metų. Prie staklių jos praleista daugiau nei devyni dešimtmečiai.
„Austi pati išmokau. Iš ukvatos. Man labai gražu buvo austi daiktai – tai labai storojausi. Ukvata viską daro“, – pasakoja senolė.
„Būdavo, kur tik nueinu, pamatau raštuotą audeklą, ir nebegaliu nuo jo akių atitraukti. Taip gražu man tie raštai. Siūlai audiniams būdavo pirktiniai. Dažniausiai – bovelna (medvilnė). Audžiau ir šilko siūliukais, tokiais plonyčiais, kad juos net po šešiolika reikėdavo sudėti“, – kalba audėja.
Ji nesunkiai perpratusi audimo techniką, todėl rinktinių, kaišytinių, dimų audiniais visą gyvenimą džiugino žmones. Austos lovatiesės ir rankšluosčiai, takeliai ir staltiesės, vienspalviais ir įvairiausiais raštais marginti, su vilnonių, medvilninių ir šilkinių siūlų deriniais visada vertinamos buvo. Ji ausdavo viską, ko tik reikėjo ne tik kasdienei žmogaus buičiai, bet ir šventėms.
Ona gimė 1920 m. Kazanavičių šeimoje, gyvenusių Rokiškio raj. Margėnų kaime, kuris anksčiau vadinosi Astravu. Labai gerais pažymiais mokėsi Gegėliškio ir Lašų pradinėse mokyklose. Daugiau mokytis neteko, nes ūkyje reikėjo darbo rankų. Vaikystėje teko ganyti, o paskui net ir pačius sunkiausius vyriškus darbus dirbti: mokėjo arklį valdyti, su tėvu miške malkas pjauti, kirsti. Sovietų laikais ūkyje irgi įvairius darbus dirbo.
„Valgyti dar pati pasigaminu, kas tik patinka. Sriubas labai mėgstu. Truputį jau nebeprigirdžiu. Atėjo amžius, kai viską reikia priimti“, – kalba senolė, nesiskundžianti nei humoro jausmu, nei atmintimi.
Paroda Dusetų K. Būgos bibliotekos galerijoje veiks iki kovo 12 d.
Pagal Giedrės Mičiūnienės informaciją
V. Visockienės ir asmeninio O. Kulikauskienės archyvo nuotraukos
