ERASMUS+ projekto „EU Read&Art“ veiklos Ignalinos bibliotekoje

ignalina-erasmus-1

Graikijos žurnalistas, knygų vaikams ir suaugusiems bei dokumentinių filmų scenarijų autorius Kostas Stoforos pagal ERASMUS+ projektą  „EU Read&Art“  lankėsi Ignalinoje, dalyvavo šio projekto partnerių susirinkime. Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, šio projekto koordinatorė, organizavo pažintines išvykas po rajono bibliotekas, projekto partneriai susitiko ir su rajono meru J. Rasiku. Pateikiame Konstantino Stoforos įspūdžius iš šio vizito.

Ignalina – mažas Lietuvos miestelis, dvi valandos automobiliu nuo sostinės Vilniaus. Tai idiliška vieta su devyniais ežerais, nuostabiais gamtos peizažais ir pavydėtina švara visur. Jei manote, kad tokiose šiaurės Europos vietose yra tik kelios geros dienos per metus, jūs nustebsite kiek gėlių puošia kiekvieną namą, miesto aikštę, gatves. Kalbant apie švarą, šiukšlių nematėme, o mūsų 3 dienų viešnagės metu vienintelė šiukšlė, kurią pastebėjau, buvo cigaretės nuorūka skersgatvyje.

Kadangi susitikome su meru, klausiau jo, kaip palaikoma tokia švara ir tvarka. Pasirodo,  jis norėtų dar švaresnio miesto ir daugiau gėlių. Aš net galvojau atvežti jį į Porto Rafti, Graikiją, kad jis suprastų, ką reiškia nešvarus miestas, arba į Atėnus su nukirstais medžiais ir niekingomis gėlių dėžėmis.

Tačiau, kaip rodo straipsnelio pavadinimas, tema ne apie šiukšles, o apie knygas. Ir čia aš likau be žado. Vienas iš projekto partnerių – Ignalinos biblioteka. Tokios bibliotekos turėtų pavydėti daugelis didžiųjų miestų. Čia dirba kvalifikuoti bibliotekininkai, yra skyriai suaugusiems ir vaikams, vieta jaunesniems vaikams ir vieta darželinukams ar net mažyliams, kur mokomieji žaidimai padeda nuo pat mažens atrasti skaitymo magiją. Kitoje patalpoje  galima atsipalaiduoti žiūrint vaizdo įrašus su muzika fone arba klausytis pasakojimų apie knygas ir eilėraščius.  Be to, yra visa lentyna, skirta Graikijai, bet ne tik senovės rašytojams. Garbingoje vietoje – Nikos Kazantzakis, Rea Galanaki ir daugiau šiuolaikinių graikų rašytojų knygų. Be posėdžių salės, taip pat pastebėjau kambarį, kuriame vyksta knygų klubo susitikimai ir filmų peržiūros. Vieną rytą susitikau su Lietuvoje žinoma rašytoja Gintare Adomaityte, kuri apsigyveno Ignalinoje ir, žinoma, labai palaiko biblioteką.

Maniau, kad daugiau staigmenų nebus, bet tą pačią popietę užsukome į mažą kaimelį šalia ežero, kur buvo dar viena biblioteka gražiame namelyje. Bibliotekininkė informavo, kad vasaros mėnesiais bibliotekoje lankosi daug žmonių, nors vietos gyventojų yra ne tiek jau daug! Netoliese esančiame didesniame kaime senoji mokykla paversta kultūros centru ir biblioteka su nuostabia knygų kolekcija,  įrengtas muziejus su didžiule plaktukų iš viso pasaulio ekspozicija. Sužinojome, kad yra dar daugiau filialų su daugybe knygų, skaitytojų  klubų.

Įsivaizduokite, kaip nesmagu, kad mano kaime, Delfų savivaldybėje, 2 valandų atstumu nuo Atėnų, asmeninėmis pastangomis ir daugybe aukų sukūrėme didelę biblioteką senojoje mokykloje ir nors mums buvo pažadėta bibliotekininkė, mes vis dar laukiame! Apmaudu, nes gerai organizuotos bibliotekos Graikijoje yra išimtis, o ne norma. Darbuotojų nėra pakankamai arba jie  nekvalifikuoti.

Stebiuosi visais Graikijos merais, kurie išdrįsta kalbėti apie kultūrą ar švarius miestus. Kas nors turėtų juos tuoj pat išsiųsti į Ignaliną.

Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija