Kam akmenų sriubos?

Vaizdas be pavadinimo

Vis daugiau mažųjų panevėžiečių patiria, kas yra šiuolaikiniu prieskoniu pagardintas senasis pasakojimo menas. Jau 5 mėnesiai, kaip Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka jiems siūlo 5 edukacines programas, iš jų viena tinkama ir suaugusiesiems.

Vaikai dalyvauja edukacijose „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Bitė ir aš“, „Akmenų sriuba“, „(Ne)vienas“), kaip ir suaugusieji gali rinktis terapinę „Pasaką apie stebuklingą teptuką“.

Bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyrius skaičiuoja: švietimo įstaigų auklėtiniams, būrelių, stovyklų lankytojams, įvairaus amžiaus renginių dalyviams, klubų nariams, edukatoriams vesta daugiau nei 60 užsiėmimų, juos išbandė beveik 1140 žmonių. Aktyviausiai dalyvavo 1–4 klasių mokiniai. Kol kas populiariausias užsiėmimas – „Akmenų sriuba“.

Naujosios edukacijos ypatingos – pasinaudojama literatūra, aplinkos detalėmis, edukatoriaus asmenine patirtimi, pastabumu, improvizacijomis, aktoriniais gebėjimais ir specialiomis priemonėmis.  

„Kiekviena pasakojimo edukacija – nauja pamoka ir patirtis. Gyva ir autentiška, siejama žmonių ryšio, akių kontakto, gyvų reakcijų vieniems į kitus. Man patinka, kad tokios edukacijos skiriasi nuo populiariųjų interaktyviais elementais ir begaline dinamika užpildytų užsiėmimų. Pasakojimo edukacijos suteikia galimybę ir klausytojams įsitraukti į istoriją, ją kurti kartu, kalbėti apie rūpimus dalykus, būti pastebėtam. Kartais net pabūti tyloje, pagalvoti apie istoriją tyliai, suprasti ją savaip. Auditorija veikia pasakojimą, todėl pasakotojas turi būti lankstus, reaguoti, bandyti atkoduoti nuotaikas, poreikius, reikiama linkme pakreipti pasakojimą. Manau, tai didžiausias iššūkis, kuris tampa įdomia atradimų kelione įgyjant vis daugiau patirties ir drąsos“, – sako vyr. bibliotekininkė-metodininkė Šarūnė Leikienė.

„Mano patirtis? Vaikai įdėmiai klausosi istorijos, patys fantazuoja, papildo pastebėjimais. Tai daro pasakojimą spalvingesnį. Taip pat jį labai pagyvina, daro įtaigesnį naudojamos priemonės: teptukas, angliukai, „aukso smiltys“… Labai malonu, kad mažieji klausytojai siūlosi dar kartą ateiti“, – įspūdžiais dalijasi vyresn. bibliotekininkė Ona Peseckaitė.

„Mano vedama edukacija „Stebuklingas teptukas“ buvo sukurta suaugusiųjų auditorijai, bet teko ją pritaikyti ir pravesti vaikams. Su jais sekėsi neblogai, kartu tai didelė atsakomybė, nes kiekvienąsyk reikia pasiruošti, apgalvoti eigą, pasiruošti priemones. Kiekvienas naujas susitikimas – tai ir iššūkis, ir nauja patirtis, išgyvenimai ir įspūdžiai“, – sako vyr. bibliotekininkė Angelė Mikelinskaitė.  

 „Vesti edukacijas pradėjome neseniai. Pradžia atrodo sėkminga. Kartą vaikai taip įsijautė į pasakojimą, kad staiga visi „užuodė“ sriubos kvapą. Klausytojus maloniai stebina įdomios užduotys, kad galima įterpti instrumentus, liaudies dainas, spalvinti akmenis, dalyvauti kuriant istoriją pagal bežodę knygą ir tų istorijų gali būti daug. Vaikus lydintys suaugusieji sakė negalėję net įsivaizduoti, jog pasakojimu galima taip įtraukti, sudominti. Kartą buvome paprašytos netgi pagyrimų knygos“, – teigia edukatorės Neringa Antanaitienė ir Laura Linkevičienė.

„Viena mergaitė, grįžusi po „Akmenų sriubos“, paprašė mamos, kad ši jos išvirtų. Supratome, kad edukacija buvo tikrai skani“, – šypsosi vyr. bibliotekininkė Palmira Styrienė.

„Smagiausia  po edukacijos girdėti, kad pranoko dalyvių lūkesčius ir jie  būtinai rekomenduos ją grįžę į savo mokyklą ar darželį, – teigia edukacijų koordinatorė Rasa Railaitė. – Dar vienas labai svarbus aspektas – tai gerosios patirties perdavimas, mokymasis vieniems iš kitų – tiek iš šalia dirbančių kolegų, tiek iš kitų – priklausančių Panevėžio regiono 24 pasakojančių bibliotekų tinklui. Labai smagu žiūrėti, kaip mielai dalijamės darbo subtilybėmis,  o tas pats pasakojimas apipinamas savitais elementais“.

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Pasakojimo meno ir metodo modelio sukūrimas Lietuvos bibliotekoms“ tikslas – plėtoti šiuolaikinį pasakojimo meną Lietuvoje, padedant Švedijos ir Norvegijos partneriams sukurti pasakojimo meno ir metodo taikymo modelį šalies bibliotekoms, kaip naują edukacinę paslaugą įvairaus amžiaus ir socialinių grupių vartotojams išbandyti ir įveiklinti Panevėžio regiono viešosiose bibliotekose.

Projektui įgyvendinti gauta 39 900 Eur iš Šiaurės šalių kultūros ir meno programos „Nordic Culture Point“.

Nors projektas baigtas įgyvendinti birželio 30-ąją, į naująsias edukacijas biblioteka kviečia ir toliau. Vien liepą jose apsilankė 130 dalyvių.