Pasakojančios bibliotekos: amžius menančios tradicijos puoselėjimas ir inovacijų paieška

Būrys žmonių stovi, tupi ir sėdi bibliotekos fojė fone
Konferencijos „Istorijos galia, įkvepianti balsą: edukatorių įtraukimas į istorijų pasakojimą skaitmeniniu būdu“ lektoriai ir dalyviai

Istorijų pasakojimas padeda bibliotekoms kurti ryšį su vietos bendruomenėmis, o pasakojimu grįstos edukacinės veiklos įtraukia, atveria vaizduotę, sukuria saugią erdvę saviraiškai, leidžia pažinti literatūrą, pasaulį ir save, skatina mokytis. Spalio 17–18 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusi tarptautinė praktinė konferencija „Istorijos galia, įkvepianti balsą: edukatorių įtraukimas į istorijų pasakojimą skaitmeniniu būdu“ jos dalyviams padėjo dar giliau ištirti tradicinio pasakojimo specifiką bei pasinerti į naują – skaitmeninio pasakojimo aplinką.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos iniciatyva dar 2021 m. bibliotekose prasidėjo pasakojimo meno atgimimas – sukurtas pasakojančių bibliotekų tinklas, į kurį įsijungė 24 Panevėžio regiono bibliotekos, suburta 40 bibliotekininkų pasakotojų bendruomenė, sukurtos 5 naujos edukacinės programos vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Visa tai pasiekta su Švedijos ir Norvegijos partneriais įgyvendinant projektą „Pasakojimo meno ir metodo modelio sukūrimas Lietuvos bibliotekoms“.

Gilintis į tradicinį pasakojimą ir mokytis naujų pasakojimo formų

Nemažėjantis pasakojimo edukacijų populiarumas ir nuolatinio tobulėjimo poreikis, noras mokytis iš savo srities profesionalų, paskatino ieškoti galimybių Panevėžio regiono bibliotekininkų pasakotojų bendruomenei toliau gilintis į šio meno subtilybes. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai gavus Baltijos-Amerikos Laisvės fondo (angl. Baltic-American Freedom Foundation) paramą, spalio 17–18 d. bibliotekoje surengta tarptautinė praktinė konferencija „Istorijos galia, įkvepianti balsą: edukatorių įtraukimas į istorijų pasakojimą skaitmeniniu būdu“. Renginio metu lygiagrečiai vyko ir tradicinio pasakojimo mokymai, surengti bibliotekai 2021–2027 m. įgyvendinant Erasmus+ programos suaugusiųjų švietimo srities akreditacijos projektą. Konferencijos kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo 40 Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojų.

Šiuo renginiu siekta Panevėžio regiono bibliotekininkus pasakotojus supažindinti su dar vieno profesionalaus pasakotojo, tradicinio pasakojimo atstovo metodika, patobulinti pasakojimo meno techniką, atrasti naujus išteklius veikloms su įvairiomis bibliotekų lankytojų grupėmis. Kitas šio renginio tikslas – supažindinti edukatorius su skaitmeninio pasakojimo specifika, kūrybinėse dirbtuvėse su skaitmeninio pasakojimo ekspertėmis iš JAV praktiškai išbandyti visus istorijos kūrimo žingsnius, naudojantis skaitmeniniais įrankiais.

Mokymasis iš savo srities žinovų

Kūrybinėse dirbtuvėse Panevėžio regiono bibliotekininkai patirties sėmėsi iš puikių savo srities žinovų. Tradicinio pasakojimo dirbtuves vedė Richardas Martinas – profesionalus pasakotojas iš Vokietijos, turintis virš 30 metų patirtį, daugelio tarptautinių festivalių dalyvis. Jo kūrybinių užsiėmimų dalyviai – bibliotekininkai, pedagogai, edukatoriai, moksleiviai. Dirbdamas anglų ir vokiečių kalbų mokytoju, R. Martinas yra parengęs metodiką, kaip pasakojimo elementus sėkmingai panaudoti mokant kalbų. COVID-19 pandemijos metu lektorius buvo vienas iš trijų profesionalių pasakotojų, sukūrusių laisvai prieinamą elektroninę platformą „Storyflix“ – nemokamą liaudies pasakų, mitų ir legendų katalogą, kuriame sudėti įvairių šalių profesionalių pasakotojų pasirodymų vaizdo įrašai.

Tradicinio pasakojimo kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai galėjo stebėti profesionalaus pasakotojo pasirodymus, o vėliau kartu su lektoriumi aptarti kiekvieno istorijos pasakojimui svarbaus elemento – balso, mimikos, gestų – reikšmę. Užsiėmimų metu daug laiko skirta praktinėms užduotims, kuomet dalyviai pritaikė išmoktą metodiką bei ieškojo savų priemonių kuo įtaigiau papasakoti istorijas.

Skaitmeninio pasakojimo mokymus vedė ilgametę praktinę patirtį turinčios lektorės iš JAV Gwynn Moore ir Julie Jaeger, kurios yra Tarptautinės švietimo technologijų draugijos (angl. International Society for Technology in Education (ISTE) lyderės, mokomųjų medijų technologijų pedagogės, kūrybiško skaitmeninio pasakojimo ekspertės. Lektorės yra nuolatinės kasmet JAV rengiamos tarptautinės praktinės konferencijos ISTELive, skatinančios naujoviškų mokymosi aplinkų kūrimą, panaudojant modernias technologijas, pranešėjos ir edukatorės.

Interaktyvaus mokymosi proceso metu skaitmeninio pasakojimo kūrybinių dirbtuvių dalyviai išgirdo, kokie visuomenės gyvenimo aspektai svarbūs istorinės, asmeninės, religinės, edukacinės istorijos atsiradimui; sužinojo apie pasakojimo paskirtį; susipažino su skaitmeninio pasakojimo pagrindiniais žingsniais, elementais ir metodais; mokėsi, kaip sudominti savo auditoriją istorijas pasakoti skaitmeniniu būdu; rinkosi tinkamiausius įrankius istorijos kūrimui ir juos įveiklino atlikdami praktines užduotis. Kūrybinių dirbtuvių baigiamojoje sesijoje dalyviai su lektorėmis aptarė ir išbandė galimus skaitmeninio pasakojimo formatus.

Džiaugiasi tęsiamomis tradicijomis ir atrastais naujais metodais

Po tradicinio pasakojimo kūrybinių dirbtuvių dalyviai džiaugėsi pasisėmę daug naudingų idėjų ir išgirdę pasakotojo Richardo Martino pasakojamų puikių istorijų, kurias panaudos savo darbe su vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų grupėmis.

Pasak bibliotekininkų, mokymų metu buvo visko pakankamai – ir paties pasakotojo pasirodymų, ir praktinių užduočių, ir betarpiško bendravimo, ir refleksijos. Šie mokymai leido susipažinti su dar vieno profesionalaus pasakotojo darbo metodika, prisiminti, kaip pasakojant svarbu kūno kalba, akių kontaktas, gestai, mimika, balso moduliavimas.

Dalyviai gavo naudingų patarimų, kaip pasakojamą istoriją susieti su aplinka ir bibliotekos fondais, kaip į pasakojimą įtraukti auditoriją.

„Kaip tradicinio pasakojimo atstovas, jaučiu asmeninę atsakomybę už šią meno formą. Dauguma istorijų turi tūkstantmetes tradicijas, todėl manau, kad labai svarbu šias tradicijas tęsti ir istorijomis dalintis su kitais žmonėmis. Atvykęs į Lietuvą ir susitikęs su bibliotekininkų auditorija supratau, kaip jiems svarbu išsaugoti žodinio pasakojimo tradiciją ir savo kultūrą apskritai. Užsiėmimų metu jaučiau didelį dalyvių susidomėjimą ir norą išgirstas istorijas papasakoti savo auditorijoms – vaikams, jaunimui, suaugusiems. Labai džiaugiuosi, kad šie užsiėmimai tapo stipriu impulsu tęsti istorijų pasakojimo edukacijas bibliotekose ir viliuosi, kad mano patarimai padės tai daryti dar sėkmingiau ir su dar didesniu malonumu“, – savo įspūdžiais po renginio dalijosi lektorius Richardas Martinas.

Po skaitmeninio pasakojimo užsiėmimų jų dalyviai džiaugėsi, jog išmoko istorijas animuoti ir pateikti visiškai kitokia, inovatyvia forma. Bibliotekininkų planuose – išbandytus skaitmeninius įrankius pritaikyti kuriant knygų anonsus, naujo formato edukacinius užsiėmimus įvairioms auditorijoms, ruošiantis renginiams, įgyvendinant bibliotekos komunikacijos planus. Užsiėmimų dalyviai nekantravo savo praktine patirtimi pasidalinti su savo kolegomis ir tvirtino, kad skaitmeninis pasakojimas neabejotinai yra skirtas bibliotekoms.

„Skaitmeninio pasakojimo metodas leidžia nuobodžius dalykus paversti inovatyviais ir patraukliais šiuolaikinei visuomenei. Net gyvendami skirtingose šalyse, pasakotojai technologijų pagalba gali kurti ir redaguoti tą pačią istoriją. Man buvo labai smagu matyti tiek suaugusių žmonių, nebijančių iššūkių ir pasiryžusių mokytis naujų dalykų. Visi dalyviai įsitraukė į mokymosi procesą, siekdami įgyti skaitmeninio pasakojimo kompetencijų ir dabar pritaikys šiuos įgūdžius kurdami naujas paslaugas bibliotekos lankytojams bei pasidalins savo žiniomis su kolegomis. Džiaugiuosi pasiektais rezultatais ir neabejoju, kad kiekvienas dalyvis sukurs tikrai nepaprastų istorijų“, – patirtimi dalijosi lektorė Julie Jaeger.

„Matyti, kaip per kelias dienas dalyviai sugebėjo perimti mūsų žinias ir pritaikyti jas praktiškai buvo tikra dovana. Nors ir šnekame skirtingomis kalbomis, mums nebuvo sudėtinga suprasti vieniems kitus, kadangi mus jungia daug bendrų dalykų. Visiems, kas pasakoja istorijas, noriu priminti, kad jėga slypi būtent jūsų istorijoje, o skaitmeniniai įrankiai tik suteikia istorijai skirtingas formas“, – savo kolegės mintis pratęsė lektorė Gwynn Moore.

Šią sėkmingą bendradarbiavimo su Lietuvos bibliotekomis patirtį lektorės Julie Jaeger ir Gwynn Moore pristatys tarptautinėje praktinėje konferencijoje ISTELive 2024, kuri vyks Denveryje (JAV) kitų metų birželio mėn.

Pasakojimo menas – tarsi neišsemiamas aruodas ir kiekvienas pasakotojas kaip atlikėjas ir pedagogas yra unikalus, tad mokymų dalyviai ateityje mielai gilintų savo žinias tiek tradicinio, tiek skaitmeninio pasakojimo srityje.