Šiame mistiniame ir įtaigiame, įtampos, paslapčių ir magijos kupiname rašytojos Sarah Penner romane atgyja istorija. Autorė kuria užburiantį pasakojimą apie tiesą, magiją ir didžiulę riziką, kurią moterys prisiima, kad atkeršytų už tuos, kuriuos myli. Likimas tebūna gailestingas tam, kas tapo kerštingo mediumo priešu… 1873-ieji. Apleistoje pilyje Paryžiaus pakraštyje rengiamasi spiritizmo seansui, kuriam vadovaus pripažinta mediumė….. Skaityti daugiau
Knygos
Žydai lietuvių literatūroje : nuo priešo iki sąjungininko
Knygoje Vytautas Toleikis žengia į mažai mokslininkų tyrinėtą teritoriją, į istoriškai ir kultūriškai jautrią temą – imasi tirti, kaip lietuvių ir žydų santykiai atsispindėjo grožinėje literatūroje lietuvių kalba – nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ar dar vėliau. Autorius leidžiasi į minties eksperimentą – ką galime pasakyti apie visuomenę, besiremdami grožinės literatūros tekstais….. Skaityti daugiau
Rembrantas : gyvenimas ir kūryba 500 iliustracijų
Garsus Nyderlandų dailininkas Rembrantas van Reinas gimė XVII a. pradžioje – Nyderlandų meno aukso amžiumi vadinamu laiku. Metęs universitetą ir ėmęs mokytis tapybos, jis tapė ir piešė įvairius to meto Amsterdamo gyvenimo vaizdus, kuriuose netrukus išryškėjo jo meistriškai taikoma šviesotamsa, gebėjimas jautriai perteikti spalvas. Rembrantas kūrė ofortus, portretus, autoportretus, peizažus, piešinius ir visa tai darė vienodai….. Skaityti daugiau
Paskutinės Džono Lenono dienos
Žmogžudystė, kuri pakeitė pasaulį… ,,Paskutinės Džono Lenono dienos” – 17 savaičių New York Times bestseleris apie garsiausią XX a. roko žvaigždę. 1980-ųjų gruodžio 8-oji. 4 šūviai, kurie pakeitė istoriją. Tą dieną pasaulis neteko Johno Lennono – garsiausios XX a. roko žvaigždės, ištisos epochos simbolio. Tą pačią dieną niekam nežinomas Markas Davidas Chapmanas tapo nekenčiamiausiu žmogumi pasaulyje…… Skaityti daugiau
Laisvės kultūra
Vytautas Kavolis (1930–1996) – sociologas, kultūrų ir civilizacijų istorikas, Pitirimo Sorokino ir Talcotto Parsonso mokinys ir asistentas Harvardo universitete, ilgametis Dickinsono kolegijos profesorius, Tarptautinės lyginamųjų civilizacijų studijų draugijos – ISCSC – prezidentas, Amerikos sociologų asociacijos sekretorius, Santaros-Šviesos organizacijos kūrėjas ir lyderis, „Metmenų” žurnalo redaktorius, angliškai ir lietuviškai rašytų monografijų autorius. ,,Laisvės kultūra” – 1991-aisiais Kavolio sumanyta, anuomet….. Skaityti daugiau
Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti? : neuromokslininkės patarimai, padėsiantys suprasti, kad Tu gali
Ne vienas iš mūsų norėtų pasikeisti – mažiau nerimauti, galbūt numesti svorio, būti atviresni megzdami asmeninius santykius ar ryžtingesni darbe. Tačiau bet kuris svarbus pokytis neretai būna sudėtingas, reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų. Anot dr. Gabijos Toleikytės, „dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla tada, kai nepripažįstame tikrovės ir planuojame pagal tai, kokie norėtume būti, o….. Skaityti daugiau
Wo / Men : ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?
Dažnai tenka girdėti, kad mergaitėms prasčiau sekasi tikslieji mokslai. Kad moterys – lyg užsuktos melagės, šį amatą įvaldžiusios geriau nei kitos lyties atstovai, bent iki susiduriant su reikšmingomis piniginėmis aferomis – čia estafetę, regis, perima vyrai. Arba kad vyrai ne tokie jautrūs ir empatiški kaip tariamos jų oponentės. Kad jie labiau mėgsta rizikuoti, o moterys….. Skaityti daugiau
Vidurinės grandies vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste
Monografijos ,,Vidurinės grandies vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste” pirmajame skyriuje pateikiama teorinė VG vadovų saviugdos analizė trimatėje organizacijos, grupės ir individo lygmenų perspektyvoje; antrajame skyriuje aprašoma empirinio tyrimo metodologinė prieiga, atskleidžiant tyrimo strategijos esmę, taikytus metodus ir detalią tiriamojo proceso eigą ir logiką, įskaitant tyrimo dalyvių charakteristikas; trečioje dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai ir interpretacija apie VG….. Skaityti daugiau
Paklusnūs žmonės : Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje
„Nagrinėdama paklusnumą kaip Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinę laikyseną XIX a. antrosios pusės Lietuvoje, pirmiausia suvokiu, kad mano tyrimo objektas pačia plačiąja prasme – žmonės, Romos katalikų dvasininkai. Tai šimtai Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijų kalendoriuose surašytų vardų ir pavardžių. Žinomi ir nežinomi, garsūs ir tylūs. Jų paklusnumo patirtys Romos katalikų dvasininkų rengimo institucijose, o vėliau….. Skaityti daugiau