CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Stasys Eidrigevičius(g. 1949) — pasaulyje žinomas grafikas, tapytojas, plakatistas, iliustruotojas, veido teatro kūrėjas ir vizualios metaforos meistras – šioje mažųjų autobiografinių siužetų knygoje pasirodo ir kaip rašytojas. ,,Meno klajūno eskizai” – tai trys dešimtys esė – jau ketvirtį amžiaus dailininko rašomi kelionių įspūdžiai ir patirtos istorijos – ir specialiai šiai knygai sukurta, daugiažanrį Stasio kūrybos pasaulį….. Skaityti daugiau
Vytautas Paukštė (1932–2022) – vienas garsiausių XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Lietuvos teatro ir kino aktorių, iki pat paskutinių gyvenimo metų dirbęs Klaipėdos dramos teatre, sukūręs apie šimtą trisdešimt vaidmenų teatre ir apie septyniasdešimt – kine, savo talentu formavęs kelių kartų Lietuvos teatro žiūrovų skonį ir aktorinės meistrystės standartus. Knygoje ,,Pagrindinis vaidmuo –….. Skaityti daugiau
Vienas iš daugelio po pasaulį pasklidusių „ąžuoliukų“ – žurnalistas Darius Krasauskas – įvykdė savo pažadą ir po knygos apie legendinį „Ąžuoliuko “ chorą parašė ir apie jo įkūrėją Hermaną Perelšteiną. Tik ką pasirodžiusi jo knyga „Šefas“ atskleidžia ir „Ąžuoliuko “ įkūrėjo asmenybę, jo įtaką Lietuvos muzikos kultūrai ir, žinoma, paties choro įkūrimo ir gyvavimo peripetijas.
Mūsų dienų sulaukė įspūdingas Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) kūrybinis palikimas. Vien Kauno miesto muziejuje šiuo metu saugoma keliolika tūkstančių fotografo darbų, kuriuose dažniausiai pamatysime būtent Kauną – jo pastatus, gatves ir peizažus. Antrasis šio fotografo darbams skirtos albumų serijos leidinys dedikuojamas tarpukario laikotarpio – nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) – architektūrai.
Arno Funkas (1898-1957) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti modernūs elegantiški pastatai pasakoja apie tarpukario Lietuvą, Kauną, jo transformaciją, gyventojus ir kasdienybę. Ši knyga – tęstinė, 2021 m. liepos 1 d. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje atidarytos parodos ,,ARNO FUNKcionalizmas“, dalis. Parodoje atlikti ieškojimai….. Skaityti daugiau
Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos…… Skaityti daugiau
Dabartinį Lietuvos banko dailės kūrinių rinkinį pradėjo kaupti 1922–1940 metais veikęs Lietuvos bankas. 1928 m. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune pastatytų Lietuvos banko rūmų eksterjerą ir interjerą puošė reikšmingi meno kūriniai. Daugelis jų pripažinti kultūros vertybėmis ir yra saugomi valstybės. Labai vertingi Kaune saugomi lietuvių autorių dailės darbai, sukurti laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų…… Skaityti daugiau
Iš Čiurlionio fotografijos palikimo mus pasiekė tik vienas autentiškas albumėlis – „Anapa 1905“ Dailininko artimųjų ir bičiulių atsiminimai liudija, kad jis turėjo fotoaparatą „Kodak“, nemažai fotografavo, pats ryškino stiklo negatyvus, darė atspaudus, juos apkarpydavo, taip koreguodamas ne tik nuotraukos dydį, bet ir kadro formą, klijuodavo į albumus. Tačiau bandant pažinti ir suprasti Čiurlionį fotografą tenka….. Skaityti daugiau
Knygos, autoriai yra du: lietuvių poetas, filmininkas Jonas Mekas (1922–2019) ir lietuvių žurnalistas, redaktorius Algimantas Antanas Naujokaitis (1932–2004). Žurnalisto ir kūrėjo susirašinėjimas tęsėsi dešimtmetį – nuo 1994 iki 2004 metų. Dviejų draugų bendravimas ir susirašinėjimas atskleidžia menką posovietinės Lietuvos leidybos kultūrą: kartais tekstai būdavo spausdinami arba redaguojami net be autoriaus leidimo. Jų bendravimas atskleidžia du….. Skaityti daugiau
