CENTRINIAI RŪMAI (Respublikos g. 14, Panevėžys)
Balandžio 30 d. (antradienį), dieną prieš šventę, biblioteka dirbs iki 18 val. Daugiau
Monika Žaltauskaitė-Grašienė yra viena ryškiausių Kauno menininkių, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto, docentė, Tekstilės katedros vedėja, Kauno bienalės kūrėja, valdybos narė, surengusi per 20 personalinių parodų. Ji taip pat tarptautiniu mastu įvertinta menininkė, kūrybingai plečianti tekstilės meno ribas. Jos kūriniai, eksponuojami šiuolaikinio meno ir tekstilės meno renginiuose, yra sulaukę didelio susidomėjimo ir apdovanojimų. Tačiau iki….. Skaityti daugiau
Knygoje pristatyti kolekcijos dailininkų Prano Gailiaus, Lino Katino, Heinzo Hermanno Jurczeko, Romualdo Petrausko ir Arvydo Každailio kūriniai, publikuojami Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, Kristinos Liepinaitės (Civinskienės), prof. dr. Ramintos Jurėnaitės, prof. dr. Ramutės Rachlevičiūtės, akad. Antano Andrijausko tekstai apie kolekciją ir dailininkus, pokalbiai su kolekcijos savininku Virgilijumi Norvaiša ir meno galerijos „e.k.art“ vadovu Edmondu Kelmicku. Knygos sudarytoja Jolanta….. Skaityti daugiau
Architektūroje formos raiškos priemonių visumą lemia istorinės epochos ir atskiro laikotarpio bendrosios pažiūros, taip pat ir individuali architekto vaizduotė, profesinė patirtis. Nedaug turime mokslinės ir edukacinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjama architektūrinė kompozicija, meninė forma, jos kaita, konstrukcinių sistemų, naujų technologijų įtaka meninei formai, aplinkos, urbanistinio ir gamtinio konteksto reikšmė ir pan. Dar 1997 m. išėjo….. Skaityti daugiau
Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje….. Skaityti daugiau
Kokia pasakojimo apie meną tradicija Lietuvoje? Kas ir kaip rašo mūsų dailės istoriją ar istorijas? Kas pasakojimus disciplinuoja? Kaip veikia pasakojimus sucementuojančios sąvokos? Knygoje „Sąvokų kapitalizmas lietuvių meno (vaizduojamojo) sistemoje“ apžvelgiami būdingiausi lietuvių dailės kritikos ir dailėtyros terminai, populiarūs (daugiausia Vilniaus) meno sistemoje maždaug nuo 1990 m. iki XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigos. Jie liudija….. Skaityti daugiau
Suvenyrai – kasdienybėje beveik nepastebimi, dulkių sluoksnį renkantys daikteliai – yra patikimi savo laiko liudytojai. Ši knyga – pirmoji, kviečianti atidžiau pažvelgti į Vilniaus suvenyrus, kurie gali papasakoti apie skirtingas miesto bendruomenes, XX a. pirmos pusės įtampas nepasidalijant Vilniaus, miestą svetimšalių akimis, jo kolonizaciją ir sovietizaciją. Kartu čia pasakojama ir dizaino bei vilnietiškosios kasdienybės istorija….. Skaityti daugiau
„Šiaip ar taip, montažas turi dvi neatsiejamas funkcijas: pasakoti ir ritmiškai apibendrinti pasakojimą. Remdamasis šiomis dvilypėmis funkcijomis, savo VGIKo mokymo programose ir ankstesniuose straipsniuose montažo tipus klasifikuoju į du „stulpelius“. Viename iš jų nagrinėjami pasakojamojo (vaizduojamojo) montažo porūšiai. Kitame – to, kaip gali kisti apibendrinantis vaizdinis montažo vaidmuo, porūšiai, tokius pokyčius suvokiant kaip keičiančius ritminį….. Skaityti daugiau
Kaip nepasakius ačiū Mamai, kuri davė pinigų ir pirmajam, ir antrajam fotoaparatui! Tais laikais ir dvylika, ir keturiasdešimt penki rubliai mūsų kaimiškoje šeimoje buvo dideli pinigai. Matyt, Mama mane, kaipo septintą vaiką, pagranduką, lepino, nesuniekino mano užgaidų. Ačiū ir Tėtei, kuris pinigus uždirbdavo ir atiduodavo patikimai ir taupiai iždininkei, o toliau nieko nežinodavo… Sesuo Aldona….. Skaityti daugiau
„Etnomuzikologijos teorijos ir metodologijos darbų rinkinyje pateikiami autoriaus pastangų dešimtmečių tyrinėjimai, apimantys įvairiausius etninės muzikos objektus. Skirtingai nuo kitų tyrinėtojų, Romualdo Apanavičiaus mokslinių tyrinėjimų objektai įvairūs, o įžvalgos įtaigios. Profesoriaus straipsniuose gausu pastebėjimų, lyginimų, išvadų, peržengiančių konstatavimo lygmenį ir pakylėjančių lietuvių etnomuzikologijos mokslinius tyrimus į kitą – tarptautinį kontekstinį – lygį.„Etnomuzikologija“ – menotyros, kultūrologijos mokslui….. Skaityti daugiau
