Aš – Aleksė Hert. Visada maniau esanti paprasta mergina. Miknė, našlaitė, besistengianti neišsišokti pasaulyje, kurį niokoja titanai ir valdo nemirtingi spartiečiai iš dvylikos kilmingų šeimų. Jie turi viską – galią, turtus, paveldėtą dievų kraują. O aš? Aš neturiu nieko. Kiek save pamenu, aršiai kovojau, kad išgyvenčiau, bet staiga viskas apsiverčia aukštyn kojomis… Paaiškėja, kad mano….. Skaityti daugiau
Grožinė literatūra
Katinas iš Jolės kotedžo
Pasidavusi akimirkos impulsui, Džesamina Paik iškeičia Londono šurmulį į šimtmečius menantį Enisjulo kotedžą – atokų, Dievo pamirštą kampelį Kornvalyje. Vylėsi, kad jaukiai įsitaisiusi prie židinio galės ramiai užbaigti knygos rankraštį. Tačiau vos atvykus į vietą jai atvimpa žandikaulis: apie vandenį ar elektrą čia galima tik pasvajoti, o vietoj išsiilgto jaukumo jos laukia kiauri langai, gūsingi….. Skaityti daugiau
Nuotaka
Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti. Lou Morlandas –….. Skaityti daugiau
Moliūgų prieskonių kavinė
Ruduo – geriausias metų laikas įsimylėti… Pavargusi nuo įtempto gyvenimo Bostone, Džinė trokšta viską pradėti iš naujo. Tad kai teta pasiūlo jai perimti savo jaukią, moliūgų prieskoniais kvepiančią kavinę Svajonių Uosto miestelyje, Džinė nė nedvejodama pasinaudoja šia proga. Loganas Andersas mielai kiauras dienas leistų iš senelių perimtame ūkyje ir nė kojos nekeltų į Svajonių Uostą…… Skaityti daugiau
Ne boboms
Kodėl šią knygą laikai rankose? Davė kas nors ar pati nusipirkai, knygyno konsultantei įrodžiusi, kad nesi boba? Tada gerai – esi maniškė. Tokia pat amžinai jauna, pasiutusi, nenugalima. Leiskimės abi į aistringą ir linksmą 200 puslapių kelionę, užkariaudamos pasaulį, užkariaudamos save. Duok man ranką. Oho, kaip smarkiai plaka tavo širdis! Apie ką su tavimi kalbėsiuosi….. Skaityti daugiau
Raštai
Adolfas Mekas (1925–2011) – rašytojas, aktorius, pasaulinio pripažinimo sulaukęs alternatyvaus kino režisierius. 1944-aisiais su vyresniu broliu Jonu Meku išvyko į Vokietiją, 1949-aisiais persikėlė į JAV. Nuo vaikystės ne tik vaidino, bet ir rašė – eilėraščius, noveles, pjeses, romanus, kino scenarijus. Pirmąkart Lietuvoje išleistuose A. Meko „Raštuose“ skelbiamas įspūdingas menininko dienoraštis ir išlikę prozos kūriniai. Prikaustantis….. Skaityti daugiau
Daiktai, kurių neišmečiau
Kas lieka artimam žmogui mirus? Daiktai, prisiminimai, sakinių nuotrupos? Dar knygos. Dėliodamas tai, ko neišmetė, pasakotojas leidžiasi į atminties saugyklas. Atkuria motinos būdą – stiprios moters, žydės, pilietės, kuri komunistinėje, o vėliau kapitalistinėje santvarkoje gebėjo tvarkytis pagal savo taisykles. Nesileido manipuliuojama, buvo jautri žodžiui, sunkoko būdo, drąsi. Ši knyga nesentimentali, – motina to nepakęstų, –….. Skaityti daugiau
Lizdo sukimas
Šiltą pavasario popietę Dubline Kiara Fei akimirksniu priima sprendimą, kuris viską pakeis. Čiupusi glėbį drabužių nuo skalbinių virvės, Kiara įsisodina dvi mažametes dukras į automobilį ir išvažiuoja. Galva svaigsta, tačiau ji tvirtai žino viena – namai nebėra saugūs. Tai turėjo būti išsigelbėjimas. Tačiau santaupos senka, ji neturi darbo, o artimieji anapus jūros. Kiara pasijunta tarsi….. Skaityti daugiau
Ligoninė
Pabudusi esu tikra dėl trijų dalykų: mano vardas Ema. Kažkas bandė mane nužudyti. Niekaip neįstengiu prisiminti, kas. Bandau mirksėti, tačiau vokai apsunkę, juos spaudžia tvarsčiai. Galūnės nutirpusios, neklauso manęs. Tolumoje kaukia sirenos. Suprantu: aš ligoninėje. Turėčiau čia jaustis saugi, bet nesijaučiu. Paskutinis dalykas, kurį pamenu, – bandau pabėgti ir regiu iškeltą ranką, pasiruošusią smogti. Kas….. Skaityti daugiau

