Lyg degtų namai : mūsų kova su klimato kaita

Lyg degtų namai

Knygą „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ parašė visa šeima: Švedijos operos dainininkė Malena Ernman, jo vyras aktorius Svante Thunberg bei jų dukterys, jaunesnioji, irgi dainuojanti Beata Ernman ir jos metais vyresnė sesuo Greta Thunberg, pastaruoju metu nepaprastai išgarsėjusi jaunoji kovotoja prieš klimato kaitą.

„Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ skaitytojas ras, be abejo, politinio aktyvizmo istorijų, bet pirmiausia šis tekstas yra apie šeimą. Labai ypatingas pasakojimas apie šeimą, kuri pradėjo nešti žaliojo atsakingumo vėliavą būtent tuo metu, kai žmonių veiksmai ėmė lemti, kokioje Žemėje mes gyvensime. Greta Thunberg, Svante Thunberg, Beata Ernman, Malena Ernman savo istoriją pasakoja ne tam, kad susilauktų užuojautos (ar susižavėjimo), bet tam, kad patrauktų mus į savo gretas.

Knyga „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ yra istorija apie susidūrimą su krize, kuri, kaip visuomet, ateina nenumatyta. Laimingas dviejų tėvų su dviem dukterim gyvenimas vieną dieną pasikeičia negrįžtamai. Sulaukusi vienuolikos metų, vyresnioji dukra Greta nustoja valgyti ir kalbėti, jaunesnioji su tomis pačiomis bėdomis irgi jau kurį laiką kovoja. Sutrikę, bet nepalaužti tėvai šalia išgirstų autizmo ir selektyvinio autizmo diagnozių suvokia, kad jų vaikams teks gyventi nepaprastai pavojingoje planetoje.

Ryžtingai ieškodama tiesos, šeima atranda gilų ryšį tarp savo ir planetos kančių. Priešindamiesi juos užtildyti norinčioms jėgos jie atranda būdus sustiprėti, išgyti ir veikti. Ir tuomet penkiolikmetė Greta Thunberg paskelbia streiką.

2003-ais gimusi Greta Thunberg išgarsėjo 2018 m. rugpjūtį, kai sugalvojo protestuoti prieš klimato kaitą. Paauglės sprendimas – tris savaites sėdėti ne mokyklos suole, o ant Švedijos parlamento laiptų – įkvėpė analogiškiems veiksmams daugiau nei du milijonus jaunų protestuotojų visame pasaulyje.

Vėliau Greta Thunberg kalbėjo pasaulio lyderių susitikime „World Economic Summit“, Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Lenkijoje ir daugelyje kitų vietų. Visais atvejais jos pranešimas buvo toks pats: „Suaugusieji dažnai sako: ateities kartoms turime palikti viltį. Aš nenoriu jūsų vilties. Noriu, kad pradėtumėte panikuoti. Noriu, kad pajustumėte baimę, kurią jaučiu aš. Noriu, kad imtumėtės veiksmų. Noriu, kad elgtumėtės taip, lyg degtų jūsų namai. Nes jie dega.“

Na, o knygoje „Lyg degtų namai: mūsų kova su klimato kaita“ parodomas šio pranešimo atsiradimo kelias.

Iš švedų kalbos vertė Eglė Voidogienė