1636-ieji. Alsiu karščiu pulsuojančiame Romos mieste, kur akmenimis grįstos gatvės ūžia nuo paskalų ir kur tarpsta nuodėmės, gyvena Kostanca Pikolomini – jauna garbinga ištekėjusi moteris. Tačiau ji sutinka Lorencą Berninį – garsųjį skulptorių, Romos visuomenės pažibą, kurio anglies juodumo žvilgsnis slepia ne mažiau tamsų būdą. Tarp jų gimsta pražūtinga trauka.

Slapta meilė įsiliepsnoja visa ryjančia aistra. Tačiau kiekvienas pavogtas bučinys ir neleistinas pasimatymas kelia grėsmę Kostancos reputacijai. Berninį apsėda pavojingas troškimas: jis nori padaryti Kostancą nemirtingą – ne tik užvaldyti jos kūną ir sielą, bet ir įamžinti ją marmure.

Berniniui atidengus Kostancos skulptūrą, išaiškėja, kad ji yra jo meilužė. Tai jų romano pabaiga ir didžiulio skandalo Romoje pradžia. Mat Berninis verčiau sunaikins Kostancą, nei leis jai išeiti.

Išduota. Palikta. Ištremta. Tai turėjo būti Kostancos istorijos pabaiga. Tačiau Kostanca nepaprasta moteris. Ji pakils net iš pelenų.