Karalius, dama, valetas

karalius-dama-valetas

Tai antrasis rusų rašytojo Vladimir Nabokov romanas, kurį jis parašė Berlyne, būdamas 28 metų. Siužetas iš pažiūros paprastas ir vaizduoja klasikinį meilės trikampį, tačiau pažvelgus giliau, tekste gausu simbolių, metaforų, paradoksų, palyginimų ir lengvos ironijos.

Turtingas verslininkas nusprendžia padėti jaunam giminaičiui iš provincijos. Jis pakviečia jaunuolį atvykti į sostinę ir suranda globotiniui darbą. Verslininko žmonai ši idėja ne prie širdies, tačiau nuobodulio kamuojama moteris netrunka įsimylėti vyro sūnėną ir užmegzti romaną.

Veikėjų vaidmenys knygoje paskirstyti pagal simbolius, tačiau skaitytojas netrunka suprasti, kad verslininkas visai ne karalius, jo žmona visai ne dama, o sūnėnas – visai ne valetas. Vladimir Nabokov žaidžia su skaitytoju, o veikėjai žaidžia tarpusavyje…

Rašytojas meistriškai žongliruoja kalba, kuria įvairialypius personažus ir nepaprastai taikliai apibūdina visus draudžiamų santykių vystymosi etapus – kiekvienai iš šalių vis skirtingus. Nepaprasta Nabokovo proza, gausi šmaikščiais aprašymais ir sumaniais literatūriniais niuansais, romaną „Karalius, dama, valetas“ paverčia nepakartojamu kūriniu.

Kone prieš šimtmetį parašytas tekstas net ir šiandien vertinamas nevienareikšmiškai. Vieniems tai paprastas meilės romanas, kiti įžvelgia intelektualią išmonę, psichologinį žaidimą veikėjais, parodijuojamus kitų autorių personažus bei apgalvotą romano struktūrą, kurioje nepalikta vietos atsitiktinumams.

Vladimir Nabokov (1899​–1977) – rusų rašytojas. Dvidešimties su šeima emigravo į Angliją, kur studijavo Kembridžo universitete. Vėliau kurį laiką gyveno Berlyne, kur ir prašė romaną „Karalius, dama, valetas“. Tuo metu pragyvenimui užsidirbo mokydamas kalbų ir teniso, taip pat versdamas ir rašydamas. Savo kūrybą autorius pasirašė Vladimiro Sirino slapyvardžiu. 1937-tais metais autorius su žmona persikraustė į Paryžių, o dar po trejų metų – į Niujorką. Gyvendamas JAV Vladimir Nabokov dėstė rusų kalbą universitetuose. 1955-tais metais pasirodė jo garsiausias kūrinys „Lolita“.

Iš rusų kalbos vertė Jonas Vabuolas