Amžinybės fjordo pranašai

Amžinybės fjordo pranašai

„Amžinybės fjordo pranašai“ – danų-norvegų rašytojo Kim Leine saga apie nuo viso pasaulio izoliuotą XVIII a. Grenlandijos bendruomenę, skirtingų kultūrų susidūrimą, apie galimybę rasti namus ir didžiąją svajonę apie laisvę. Tai tarptautinis bestseleris, įvertintas prestižiniu Šiaurės ministrų tarybos apdovanojimu.

1787-ieji. Atšiaurią jūrą skrodžia laivas, kuriame plaukia Mortenas Falkas. Jo tikslas – Grenlandija, kurioje idealizmu trykštantis jaunasis pastorius tikisi atversti inuitų bendruomenę į krikščionių tikėjimą. Užuot pasilikęs ramioje parapijoje žemyninėje Danijoje, jis renkasi nežinomybę atokioje saloje – keliauja į čia įsikūrusią Sukertopeno koloniją.

Deja, jį pasitinka sunkiai ištveriamas šaltis ir valdžiai atsisakanti paklusti maištininkų grenlandų grupuotė, svajojanti apie laisvę, lygybę, brolybę ir trokštanti sukurti utopinę santvarką. Draskomas palankumo sukilėliams ir pareigos saugoti bažnyčios bei kolonijos valdžią, Falkas turės apsispręsti, kaip gyventi ir ką rinktis. Juolab, kad vietinių inuitų kultūra mes iššūkį pastoriaus doroviniams įsitikinimams.

Falkas, sekdamas savo mokytoju Ž. Ž. Ruso, kiekviename sutiktame žmoguje stengiasi įžvelgti prigimtinę, nesugadintą ir laisvą asmenybę. Tačiau viskas, prie ko jis prisiliečia, virsta griuvėsiais – jo sužadėtinė išprotėja, jo nebejaudina žinia apie grenlandiečių berniuko laukiančią mirtį… Tačiau autorius nepalieka skaitytojo ramybėje – jis reikalauja moralinio įsitraukimo, nes pavienė mirtis atokiame pasaulio pakrašty slepia kur kas gilesnes problemas.

Tikrais XVIII a. pabaigos įvykiais grįstas romanas „Amžinybės fjordo pranašai“ – daugiasluoksnė proza, atskleidžianti įtampą tarp kolonijos valdovų ir grenlandiečių. Tai pasakojimas apie vienos žmonių bendruomenės bandymus atsilaikyti prieš istorijos vėtras. Tai jaudinantis epas apie priespaudą ir maištą, apie žmogų kaip asmenį ir kaip idėją.

„Amžinybės fjordo pranašai“ – lėtai besivystantis ir gilus romanas, kuriame netrūksta gyvybingumo ir aistros atskleidžiant įtampą tarp tikėjimo ir veidmainystės, empatijos ir paklydimo, iš nevilties gimusio maišto ir tamsaus likimo. Romane išskiriamas liūdesio ir gailesčio motyvas aktualus visada ir visur.“
The Guardian

Iš danų kalbos vertė Ieva Tolekytė