Gausiai iliustruotoje monografijoje analizuojamas Lietuvos istorijos įvykių, kaip valstybinės reikšmės permainų, politinių sprendimų, lemiančių šalies ir žmonių gyvenimo pokyčius, vaizdavimas dailės kūriniuose nuo XVIII a. pabaigos iki XXI a. pradžios. Pirmąsyk apibendrinamas didelis istorinės tematikos dailės kūrinių masyvas, atskleidžiamos kontekstinės kūrinių prasmės ir šio žanro raidos ypatybės. Paliečiami politinės galios ir dailininkų pasirinkimo aspektai, istorinių siužetų selektyvumo, susijusio su istorijos perrašinėjimo procesais, klausimai. Istorinė dailė atskleidžiama kaip atminimo kultūros dalis ir aktyvi konstruojamo nacionalinio naratyvo dalyvė.