Knygoje išsamiai pristatoma šiuolaikinės tapytojos kūryba, publikuojami ją reflektuojantys kitų autorių tekstai. Priklausydama kartai, kuri aptiko save istorinių lūžių akivaizdoje, menininkė tyrinėja savo dabartį stebėdama kasdienės aplinkos neatpažįstamumą, jos nyksmą ir kaitą. Ulčickaitės tapyba – atminties kalba, leidžianti prisiminti tai, kas nebuvo išgyventa, apčiuopti, kas priešinasi vaizdavimui. Ši knyga skleidžiasi kaip vaizdų, apmąstymų ir fragmentų konsteliacija, kalbanti apie tai, kaip laikas išdaiktina medžiagas, šviesą, paviršių.