Ši knyga – italų kino režisieriaus Bernardo Bertoluccio (1941–2018) autoportretas. Režisierius pasakoja, kaip kūrė savąją kino kalbą, kokias išorines ir vidines kliūtis turėjo įveikti. Jo filmuose atsiveria gyvenimo sudėtingumas, žmogus ieško būdų išgyventi painiame pasaulyje. Matant Bertoluccio kūrybos visumą, įspūdį daro žanrų, stilių, temų įvairovė ir nuolatinės vizualumo paieškos.

Knyga aprėpia beveik penkių dešimtmečių tekstus. Režisierius į savo gyvenimą, filmus, mokytojus, draugus, kolegas ir jų kūrybą žvelgia ne tik aistringo sinefilo, bet ir jautraus poeto akimis. Todėl jo rašytiniai tekstai, žodiniai pasakojimai, net pareiškimai yra tokie saviti.