Džozefas ir Evelina neišskiriami nuo pat vaikystės. Iš nerūpestingų žaidimų draugų jie tapo mylimaisiais, o vėliau – ir vienas kitam atsidavusiais sutuoktiniais, kartu įveikusiais ne vieną išbandymą. 

Po šešiasdešimties kartu nugyventų metų pora sužino apie sunkią Evelinos ligą ir pasiryžta paskutiniam bendram sprendimui: dar metai kartu, kupini prasmingų akimirkų su artimaisiais, kelionių praeities prisiminimais ir paskutinių svajonių išsipildymo. O tada ketina kartu užbaigti savo meilės istoriją. 

Jų suaugę vaikai turi rasti savyje jėgų gerbti tėvų sprendimą. Tarp praeities prisiminimų ir dabarties pasirinkimų mezgasi jautrus pasakojimas apie ilgo gyvenimo prasmę, apie netobulą, bet tvirtą meilę ir apie tai, kaip išmokti paleisti.

Nepamirštama ir nepaprastai romantiška istorija: jaudinanti duoklė neblėstančiai meilės galiai, kartu praleisto gyvenimo šventė ir priminimas, kad net tamsiausiomis akimirkomis visada yra vilties ir grožio.