Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) profesinė meistrystė, susiformavusi tuometiniame Europos meno ir kultūros centre – Romoje, vėliau leido padėti profesionalių dailininkų rengimo pamatus Lietuvoje. Nors tapytojas pasižymėjo aktyviu dalyvavimu politiniuose ir kultūriniuose savo tėvynės reikaluose, buvo itin vertinamas amžininkų, vis dėlto dabartiniais laikais tiek kaip asmuo, tiek kaip kūrėjas yra labai menkai pažįstamas.

Dailininkas gyveno ir ypač vaisingai dirbo sudėtingu istorinio lūžio laikotarpiu, vis dar nepagrįstai nurašomu kaip nuopuolio ir žlugimo epocha. Šios knygos autoriai – istorikai ir dailės istorikai – siekia plačiau ir nuodugniau aptarti P. Smuglevičiaus gyvenimą ir kūrybą.