Tai prozos etiudų knyga. Šiame leidinyje Saulius Bareikis aprašo kurioziškas istorijas iš savo gyvenimo ir vaikystės prisiminimus, į šiuos pasakojimus įsiterpia vadinamieji „lūzerio monologai“ ir „istorinės fikcijos“ – drąsiausių etimologijos teorijų verti vietovardžių kilmės aiškinimai. Knyga išsiskiria šmaikščiu, nelauktų viražų kupinu pasakojimo stiliumi, kurį pratęsia ekspresyvūs S. Bareikio piešiniai. „Odė lūzeriui“ atskleidžia, kad S. Bareikis – ne tik talentingas aktorius, pjesių, scenarijų ir dainų autorius, bet ir gabus pasakotojas, valdantis kalbą ir veiksmą, gebantis kurti įtaigias metaforas prozos kalba.