Kovo 3-iąją minime Tarptautinę rašytojų dieną. Teigiama, kad rašyti gali kiekvienas, tačiau toli gražu ne kiekvienas parašo knygą.
Kartais keisti ir net labai keisti rašymo įpročiai nulemia, kad atsirastų sėkmingas kūrinys. Ne vienas kūrėjas įsitikinęs, kad be jų gerai rašyti būtų neįmanoma. Susipažinkite su rašytojų sėkmės formule – ritualais!
HARUKI MURAKAMI. Kasryt keliasi 4 val. ryto ir rašo 5–6 val. Pavargęs nuo rašymo, išsikrauna plaukdamas arba bėgdamas (nubėga net 10 km!). Ši rutina greitai atsiperka – romaną parašo greičiau nei per metus. Žymūs kūriniai: „Norvegų giria“, „Prisukamo paukščio kronikos“.
ERNEST HEMINGWAY (Ernestas Hemingvėjus). Rašydavo atsistojęs priešais krūtinę siekiančią knygų lentyną, ant kurios būdavo padėta rašomoji mašinėlė, o ant šios – medinė skaitymo lenta. Vos prašvitus, apžvelgdavo ankstesnę dieną parašytus tekstus. Rašydavo iki pietų ir atsitraukdavo, žinodamas, ką rašys rytoj. Žymūs kūriniai: „Kam skambina varpai“, „Senis ir jūra“.
MARCEL PROUST (Marselis Prustas). Rašydavo lovoje, galvą padėjęs ant dviejų pagalvių ir dirbdavo apšviestas žalio toršero. Žymūs kūriniai: „Prarasto laiko beieškant“, „Sodoma ir Gomora“.
JACK KEROUAC (Džekas Keruakas). Rašydavo prie uždegtos žvakės. Vos tik jai nustojus degti, rašytojas padėdavo rašiklį. Žymūs kūriniai: „Kelyje“, „Dharmos valkatos“.
THOMAS WOLFE (Tomas Vulfas). Pradėdavo rašyti vidurnaktį, stovėdamas, lapus pasidėjęs ant šaldytuvo viršaus. Šis tarnavo kaip stalas, kadangi autorius buvo beveik 2 m ūgio. Žymūs kūriniai: „Žvelk, angele, į savo būstą“, „Apie laiką ir upę“.
WILLIAM FAULKNER (Viljamas Folkneris). Mėgo rašyti bibliotekoje, o kadangi duryse nebuvo užrakto, išsiimdavo rankeną ir ją nešiodavosi kišenėje. Taip galėdavo bet kada patekti į biblioteką ir joje kurti. Žymūs kūriniai: „Kai aš gulėjau mirties patale“, „Triukšmas ir įniršis“.
JOHN CHEEVR (Džonas Čiveris). Rašydavo sandėliuke, dėvėdamas tik apatinius. Žymūs kūriniai: romanas „Vopšotų kronika“, apsakymas „Neįtikėtinas radijas“.
FRIEDRICH SCHILLER (Frydrichas Šileris). Darbo kambaryje stalčius prigrūsdavo pūvančių obuolių, teigdamas, kad jam kuriant reikia justi irimo kvapą. Žymūs kūriniai: „Odė džiaugsmui“ (nuoroda į poezijos rinkinį, kuriame yra kūrinys), „Vilius Telis“.
Informaciją paruošė Atviros jaunumo erdvės savanoriai
