Europos viešųjų bibliotekų sektoriaus atstovai diskutavo apie pasiruošimą popandeminiam startui

naple

2021 m. gegužės 20 d. NAPLE forumas (Europos viešųjų bibliotekų valdymo nacionaliniu lygiu forumas) surengė metinį susitikimą.  Dėl pandeminės situacijos ir karantino ribojimų virtualiai vykęs renginys sudomino beveik 200 dalyvių iš įvairių Europos šalių viešųjų bibliotekų.  Buvo diskutuojama apie viešųjų bibliotekų situaciją ir jų poveikį, pamažu atsigaunant po pandemijos, pažvelgta į ateitį, numatant, kas vyks viešųjų bibliotekų sektoriuje per ateinančius 12 mėnesių.

NAPLE forumas yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti joje dalyvaujančių Europos šalių nacionalinių valdžios institucijų interesus ir strategijas dėl viešųjų bibliotekų. NAPLE forumas buvo įkurtas 2002 m.

Gegužės 20 d. vykusiame renginyje Christian Laursen, bibliotekų paslaugų piliečiams direktorius Roskildės savivaldybėje (Danija) kalbėjo apie Danijos viešųjų bibliotekų praktiką pandemijos metu, akcentuodamas tai, jog viešųjų bibliotekų vertė ir poveikis nėra matuojami tik skaičiais. Pasak jo, kelių dešimčių atėjusių į biblioteką lankytojų patirtis gali būti ir nekokia, bet jei penkiems iš penkiolikos atėjusių biblioteka pakeitė jų gyvenimą, tai ir yra tikroji bibliotekos vertė.

Antrojoje renginio dalyje vyko diskusija apie tai, ko tikimasi iš Europos viešųjų bibliotekų sektoriaus, lėtai išsivaduojant iš COVID pandemijos. Diskusijoje dalyvavę pagrindinių Europos bibliotekų organizacijų atstovai Giuseppe Vitiello (Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuro direktorius), Stephenas Wyberis (IFLA atstovas), Ilona Kish (Public Libraries 2030 programos direktorė), Barbara Schleihagen (Vokietijos bibliotekų asociacijos direktorė) aptarė COVID poveikį bibliotekoms ir tai, į kokius klausimus mes visi, dirbantys viešųjų bibliotekų sektoriuje, turime atkreipti dėmesį per artimiausius 12 mėnesių ir vėliau.

Renginio baigiamojoje dalyje dalyviai buvo pakviesti atsakyti į klausimus, pateiktus mentimeter.com platformoje. Apklausos rezultatai parodė, kur link eina Europos viešosios bibliotekos ir kokie yra jų prioritetai 2021 ir 2022 m. Kaip svarbiausią prioritetą per artimiausius 12 mėnesių bibliotekos įvardijo lankytojų susigrąžinimą į fizines erdves. Taip pat paminėta, jog svarbu ir toliau teikti skaitmenines paslaugas, kurios ypač pasiteisino karantino metu, atnaujinti renginius, rengti skaitmeninio raštingumo mokymus gyventojams, tinkamai paruošti bibliotekos darbuotojus popandeminiam laikotarpiui.

Apklausoje buvo užduotas klausimas, kaip dėl COVID poveikio keisis ateities bibliotekų aplinka. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, jog ateities bibliotekos turėtų būti lankstesnės interjero atžvilgiu, taip pat turėtų atsirasti daugiau patogių ir lengvai pasiekiamų leidinių išdavimo ir atsiėmimo taškų, turėtų veikti daugiau paslaugų bibliotekos išorėje. Daugiau nei pusė respondentų akcentavo, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio darbuotojų pasiruošimui panašioms pandeminėms situacijoms ateityje.

Į klausimą, koks turėtų būti bibliotekų vaidmuo padedant žmonėms popandeminiu laikotarpiu, 62% respondentų atsakė, jog pirmiausiai norėtų atverti savo erdves susitikimams, socializacijai, renginiams. Taip pat paminėta, jog lankytojams ypač reikia belaidžio interneto ryšio ir erdvių studijoms bei skaitmeninio raštingumo mokymų.

Renginio dalyvių taip pat buvo paklausta, ar pandeminės situacijos sukelti sunkumai atvėrė naujas galimybes bibliotekoms ir buvo paprašyta tas galimybes įvardinti. Nemažai respondentų paminėjo bibliotekų darbuotojų kūrybiškumą ir lankstumą, galimybę išmokti naujų dalykų, naujas bendravimo formas (virtualius susitikimus), kurios leido lengvai pasiekti ir labiausiai nutolusius kolegas, naujas skaitmenines darbo priemones. Kai kurie dalyviai paminėjo, jog šiuo laikotarpiu sustiprėjo ryšiai tarp pačių bibliotekų, o taip pat akivaizdžiai pasijuto visuomenės palankumas bibliotekų atžvilgiu. Didelė dalis atsakiusiųjų į klausimą akcentavo, jog karantino laikotarpiu įdiegta nemažai naujų skaitmeninių paslaugų ir netgi įgyvendinti visiškai nauji projektai.

Svarbu paminėti, jog, siaučiant pandemijai, viešosios bibliotekos atliko itin svarbų vaidmenį gerinant žmonių psichologinę ir emocinę savijautą. Tai patvirtino ir Oslo viešosios bibliotekos direktoriaus Knuto Skanseno komentaras renginio metu: „Planuojant artimiausią ateitį, labai svarbu numatyti tiek vidines, tiek išorines bibliotekų funkcijas. Oslo bibliotekos buvo atviros visos pandemijos metu, nes politikai puikiai suprato bibliotekų socialinę svarbą kovojant su didžiausiu miesto iššūkiu – žmonių vienišumu. Net tada, kai buvo fiksuojami didžiausi užsikrėtimų skaičiai, miesto meras ir atsakingos tarnybos, kontroliavusios pandeminę situaciją, buvo už tai, kad visos bibliotekos veiktų ir toliau, tuo metu, kai viskas – net ir mokyklos – buvo uždaryta. Dabar mes turime retą galimybę pakeisti bibliotekų įvaizdį“.