Rankraščių rinkiniai – fondai nuo 101 iki 150

F101 Balčas Stasys

F102 Urbonas Benediktas

F103 Gudavičius Juozas

F104 Dičius Jonas

F105 Cemnolonskis Česys Gediminas

F106 Giedraitienė Marija

F107 Pažemeckaitė Elvyra

F108 Kasperavičius Jonas

F109 Pajuodis Alfridas

F110 Jonušienė Liuda

F111 Bliumas Petras

Petras Bliumas
Petras Bliumas. Panevėžys. 1937 m. PAVB F111-5

13 saug. vnt., chronologinės ribos 1934–1985 m.

Pedagogas, Nepriklausomybės kovų dalyvis Petras Bliumas gimė 1896 m. sausio 18 d. Baroniškiuose (Panevėžio r.). 1918 m. keletą mėnesių kalintas Panevėžio kalėjime už atsišaukimų prieš vokiečių okupaciją platinimą. 1919 m. Pušaloto partizanų būryje kovojo su bolševikais. Nuo 1919 m mokytojavo įvairiose Panevėžio apskrities mokyklose. Nuo 1930 m. – Panevėžio 3-iosios pradinės mokyklos vedėjas. 1936–1937 m. dirbo Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje. P. Bliumas neapsiribojo vien tik pedagogine veikla. Jis domėjosi savo krašto praeitimi, dalyvavo archeologinėse ekspedicijose, buvo aktyvus Panevėžio „Gimtajam kraštui tirti draugijos“ narys, dalyvavo šaulių, skautų, jaunalietuvių veikloje.

1944 m. P. Bliumas pasitraukė į Vakarus. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), apsigyveno Bostone. Dirbo Bostono lituanistinėje mokykloje, aktyviai dalyvavo ramovėnų, šaulių ir kitų lietuvių išeivijos organizacijų veikloje, rašė straipsnius lietuvių išeivijos spaudai.

Mirė P. Bliumas 1988 m. lapkričio 1 d. Putname (JAV).

Fondo sudėtis                                                                                                                              

Korespondencija: P. Bliumo laiškai ir sveikinimai, rašyti iš JAV, buvusiai mokinei Stefanijai Bražytei-Navickienei.

Ikonografija: P. Bliumo portretinė, pavienės ir mokytojavimo metų nuotraukos; S. Bražytės-Navickienės portretinė nuotrauka, JAV lietuvių bendruomenės šventės nuotrauka.

Dalis P. Bliumo fondo F111 nuotraukų publikuojamos portale www.epaveldas.lt

F113 Kuzmienė Marija

F114 Paraščiakienė Marija

F115 Žukauskaitė Julija

F116 Juzulėnienė Emilija

F117 Aleknaitė-Bieliauskienė Rita

F118 Chodakauskų šeimos fondas

F119 Balsys Konstantinas

F120 Jasėnas Justas

F121 Juodelis Jonas

F122 Stakauskas Juozapas

F123 Kupriūnas Klemensas

F124 Babickaitė Unė

F125 Diplominiai darbai

F126 Kutavičius Bronius

F127 Zaborskaitė Vanda

F128 Geda Sigitas

Sigitas Geda
Sigitas Geda. Fotogr. V. Benašo. Panevėžys. 2008 m.

4 saug. vnt., chronologinės ribos 1962–2006 m.                                                                                                                                                                               

Poetas, dramaturgas, vertėjas Sigitas Geda gimė 1943 m. vasario 4 d. Paterų kaime (Lazdijų r.). 1961 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą. 1966 m. – Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1967 m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje, 1967–1975 m. – žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje. Nuo 1967 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1988–1990 m. S. Geda dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos sekretoriumi, nuo 1992 m. – savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ Literatūros skyriaus redaktoriumi, dirbo dienraštyje „Lietuvos aidas“.

S. Geda – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys; apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu; Nacionalinės kultūros ir meno premijos, Baltijos Asamblėjos premijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos , Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premijos ir kitų premijų laureatas.

S. Gedos kūrybinį palikimą sudaro apie 150 knygų – poezija, vertimai, knygos vaikams, eseistika bei dienoraščiai. S. Geda debiutavo eilėraščių knyga „Pėdos“ (1966) ir poema „Strazdas“ (1967). Išleisti eilėraščių rinkiniai: „Žydinti slyva Snaigyno ežere“ (1981), „Žalias gintaro vėrinys“ (1988), „Septynių vasarų giesmės“ (1991), Jotvingių mišios“ (1997) ir kt.

S. Geda vertė J. Brodskio, G. Lorcos, M. Cvetajevos, R. M. Rilkės, G. Traklio, A. Mickevičiaus ir kitų pasaulyje žinomų poetų kūrybą. Paskutinis didelis S. Gedos darbas – Dantės Aligjerio „Dieviškosios komedijos“ vertimas. Ne viena knyga pasirodė jau po rašytojo mirties. 2018 m. išleista S. Gedos eseistikos knyga „Žalieji pergamentai: dienoraščiai“.

Mirė S. Geda 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniuje.

Fondo sudėtis

Kūrybinės veiklos dokumentai: leidybai ruošiamo eilėraščių rinkinio „Miegantis Teodendronas: senieji jotvingių eilėraščiai“ rankraščio juodraštis su S. Gedos autografu ir rankraštinėmis pastabomis.

Vertimai: S. Gedos vertimo iš italų kalbos Dantės Aligjerio veikalo „Dieviškoji komedija. Pragaras“ neredaguoto vertimo rankraščio juodraštis ir neredaguoto vertimo rankraštis.

F129 Volodkaitė Antanina

Antanina Volodkaitė
Antanina Volodkaitė (kairėje) su Irena Moigyte. Panevėžys. Apie 1945-1949 m. PAVB F96-199

24 saug. vnt., chronologinės ribos 1915–1980 m.                                                                               

Mokytoja vienuolė Antanina Volodkaitė gimė 1894 m. balandžio 8 d. Panevėžyje. 1912 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1915–1922 m. dirbo Panevėžio gimnazijoje. 1922–1939 m. mokytojavo Anykščiuose. 1927 m. baigė Palangos pedagoginius kursus ir įgijo pradžios mokyklos mokytojos cenzą. Nuo 1939 m. dirbo įvairiose Panevėžio mokyklose: 1-ojoje pradinėje mokykloje, Mergaičių gimnazijoje, Panevėžio gimnazijoje, 3-ojoje vidurinėje mokykloje, Hidromelioracijos technikume. A. Volodkaitė dėstė vokiečių kalbą.

Mirė A. Volodkaitė 1988 m. liepos 8 d. Panevėžyje.

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: autobiografija, Panevėžio mergaičių gimnazijos moksleivės A. Volodkaitės septynių klasių gimnazijos baigimo atestatas, pažymėjimas Nr. 250 dėl pradžios mokyklos mokytojo cenzo pripažinimo, Lietuvių švietimo draugijos „Saulė“ Panevėžio skyriaus liudijimas, išduotas A. Volodkaitei, vokiečių kalbos mokytojos A. Volodkaitės charakteristikos ir kiti įvairūs liudijimai, pažymėjimai.

Ikonografija: A. Volodkaitės nuotrauka dokumentams, A. Volodkaitės gyvenamojo namo Panevėžyje nuotrauka, grupinės nuotraukos, susijusios su A. Volodkaitės darbine veikla.

F130 Jankutė-Užubalienė Nijolė

F131 Knizikevičius Vytautas

F132 Čapskytė Aušra

Dailininkė Aušra Čapskytė
Dailininkė Aušra Čapskytė. Fotogr. V. Benašo. Panevėžys. 2009 m.

55 saug. vnt., chronologinės ribos 1998–2009 m.                                                                                                                       

Dailininkė Aušra Čapskytė gimė 1966 m. sausio 5 d. Vilniuje. 1983 m. baigė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą-internatą (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1993 m. – Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1994 m. dalyvauja ekslibrisų, spalvotos grafikos, knygų iliustracijų ir kt. parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1997 m. – Lietuvos ekslibrisininkų klubo narė, nuo 1999 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2005 m. dailininkei suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.                                                                                       

Pagrindinė darbo ir kūrybos sritis – knygų iliustravimas ir apipavidalinimas, ekslibrisai, piešiniai ant audinio, įvairių atvirukų bei logotipų kūrimas ir kt. Dailininkės kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, JAV ir kt.

Fondo sudėtis                                                                                              

Ekslibrisai: etnografo Vacio Miliaus, teisininko Prano Kūrio, gydytojos Dalios Triponienės, žurnalisto Povilo Masilionio, Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir kt.

Korespondencija: dailininkės A. Čapskytės laiškas Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorei Rimai Maselytei.                                                                                     

Nuotraukos: fonde saugomos nuotraukos iš dailininkės A. Čapskytės ekslibrisų parodos „Kryžiažodis“ atidarymo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (2009 m.)

F133 Zikaras Petras

F134 Lukoševičius Vincentas

F135 Morkūnas Venantas

F136 Kuzminskas Stasys

F137 Mikeliūnienė Stasė

F138 Masiliūnas Kazimieras

F139 Baužytė Jūra

F140 Dailidonytė Ona

F141 Barauskų šeimos fondas

F142 Šimkūnas Antanas

F143 Neveravičius Algirdas

F144 Skimundris Vygandas

F145 Smilgaitė Irena

F146 Skuodis Vytautas

F147 Antanavičius Juozapas

F148 Sluckis Mykolas

Mykolas Sluckis
Rašytojas Mykolas Sluckis. Fotogr. O. Pajedaitės. Vilnius. Apie 1986 m. PAVB F148-15

19 saug. vnt., chronologinės ribos 1957–2012 m.                               

Rašytojas Mykolas Sluckis gimė 1928 m. spalio 20 d. Panevėžyje. Kilus Antrajam pasauliniam karui, evakuotas iš Palangos pionierių stovyklos gyveno Rusijoje, vaikų namuose. 1951 m. Vilniaus universitete baigė rusų filologijos studijas. 1950–1951 m. redagavo žurnalą „Žvaigždutė“. 1952–1954 m. buvo Lietuvos SSR rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1954–1959 m. – valdybos sekretorius. Nuo 1959 m. M. Sluckis atsidėjo rašytojo darbui. Ankstyvaisiais kūrybos metais išleido mažosios prozos rinkinius vaikams, vėliau išgarsėjo prozos kūriniais, apsakymų ir novelių rinkiniais. Jis yra parašęs literatūros kritikos veikalų, pjesių, scenarijų filmams. Pirmoji M. Sluckio knyga „Aš vėl matau vėliavą“ pasirodė 1948 m., pirmasis romanas „Geri namai“ – 1955 m. Tarp garsiausių M. Sluckio kūrinių – romanai „Laiptai į dangų“ (1963 m.) (pagal jį režisierius Raimondas Vabalas pastatė vaidybinį filmą), „Adomo obuolys“ (1973 m.), „Uostas mano – neramus“ (1974 m.) ir kt. M. Sluckio kūriniai išversti į keliolika užsienio kalbų.

Rašytojas apdovanotas įvairiomis literatūrinėmis premijomis. 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Mirė M. Sluckis 2013 m. vasario 25 d. Vilniuje.                                   

Fondo sudėtis                                           

Kūrybinės veiklos dokumentai: romano „Saulė vakarop“ (I-II variantai) rankraščiai, romano „Laiptai į dangų“ literatūrinio scenarijaus rankraštis; apysakos „Stebuklingoji rašalinė“, novelių „Kelionė dviese“ (I-II variantai), „Troleibuso anekdotai“, romano ir novelių rinkinio „Išsipildymas ne pagal Joną“ rankraščiai; pasakų „Peliūkščio gudrybė“ ir „Kvailelio namai“ rankraščiai; novelių knyga „Kaip sudužo saulė“ (1957 m.) su M. Sluckio rankraštiniais taisymais ir pastabomis.

Korespondencija: M. Sluckio laiškas Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorei Rimai Maselytei.

Kitų asmenų medžiaga:  knyga: Sartre & Beauvoir: cinq jours en Lituanie / Antanas Sutkus , Francis Jeanson, Mykolas Sluckis … [et al.]. – Latresne : Le Bord de l’Eau, 2005 (Imprimé en France). – 156 p. : iliustr.
Knygoje M. Sluckio rankraštinės pastabos. Leidinyje užfiksuotos prancūzų filosofų ir rašytojų Simone de Beauvoir ir Jeano Paulo Sartreʼo viešnagės Lietuvoje 1965 m. vasarą akimirkos. Kelionėje juos lydėjo poetas Eduardas Mieželaitis, rašytojas Mykolas Sluckis ir fotografas Antanas Sutkus.

Nuotraukos: M. Sluckio portretinė nuotrauka, šeimos narių, M. Sluckio su poetu Antanu Jonynu, su kino operatoriumi Juozu Matoniu nuotraukos.

F149 Simėnas Arnoldas

F150 Kaunietis Romualdas

Ankstesni 50 fondų

Kiti 50 fondų