Iki XVIII a. vidurio vakariečių gyvenimo trukmė beveik nesikeitė – ji neviršijo 25–30 metų. Per kitus tris amžius žmonija matė daugybę inovacijų, laimėjimų ir lemtingų klaidų, įvykusių mėginant pagerinti sveikatos kokybę. Nors dabar išsivysčiusių šalių gyventojas vidutiniškai gyvena net triskart ilgiau, XXI a. pastebimas ženklus sveikatos blogėjimas: pasaulinės pandemijos, dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos, daugiau nutukimo.

 „Žmonijos sveikatos istorijoje“ J. D. Zeitoun aiškina dabarties žmogaus prastėjančios sveikatos priežastis, glaustai ir informatyviai aprašo svarbiausius pastaraisiais amžiais vykusios medicinos raidos etapus ir aptaria karščiausias diskusijas sveikatos tema. Kada prasidėjo kalbos apie vakcinacijos naudą? Kaip žmonija reagavo į ankstesnius pandemijų protrūkius? Kaip buvo identifikuotas gripas, tuberkuliozė, pasiutligė ir kitos ligos? J. D. Zeitoun atsako į šiuos ir kitus klausimus, leidžiančius pažinti žmonijos kelią link sveikesnio, ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.