Kas lieka už uždarų teatro, viešbučių ir bohemiškų namų durų, kai nutyla plojimai?

RežisieriausVytauto Balsio knyga „Vasaros sniegas. Bohemos dienoraštis“ atveria pasaulį, kurio neparodo oficialios biografijos – gyvą, triukšmingą, ironišką ir skaudžiai tikrą. Sovietmečio Kauno kiemai, teatro užkulisiai, Paryžius, Stokholmas ir Hamburgas čia susilieja į pašėlusį atminties spektaklį, kuriame nėra iš anksto parašytų vaidmenų. Autorius pasakoja apie žmones ir laiką, kuriuos pažino iš labai arti – be pagražinimų, nutylėjimų ir patogios distancijos.

Istorijos, kurių nerasite oficialiose biografijose.

Penkiolikai minučių suplanuotas pokalbis su Piteriu Ustinovu netikėtai užsitęsia pusantros valandos. Ugnės Karvelis namuose vis dar gyva didžiosios jos meilės – Julio Cortázaro – dvasia. O susitikimai su Juozu Miltiniu, Valdžiu Aleksaičiu, Jūrate Rekevičiūte, Raimundu Mikšiu-Šniūru ir kitais kūrėjais virsta atviromis, netikėtomis ir dažnai neįtikėtinomis istorijomis.

Greta pasaulinio garso vardų žengia spalvinga Kauno bohemos garbės kuopa – aktoriai, poetai, dailininkai ir režisieriai. Jie kuria, myli, svaigsta, pykstasi, juokiasi iš mirties ir geria gyvenimą iki dugno. Kartais tame dugne atsiduria ir patys.

Kodėl verta perskaityti?

    Necenzūruoti kūrybos užkulisiai. Teatras ir bohema parodomi tokie, kokie buvo pasibaigus spektakliui ir užsidarius durims.

    Asmeniškai pažinti žmonės. Vytautas Balsys pasakoja ne iš svetimų liudijimų, o iš savo susitikimų ir patirčių.

    Garsūs kūrėjai iš arti. Knygoje sutinkami Lietuvos ir pasaulio kultūros vardai atsiskleidžia netikėtomis, žmogiškomis aplinkybėmis.

    Gyva epochos atmosfera. Sovietmečio Kaunas, Europos miestai, teatras ir bohemiški namai susilieja į spalvingą kultūrinės atminties panoramą.

    Juokas, slepiantis skausmą. Komiški nutikimai prabyla apie draugystę, vienatvę, kūrybos alkį ir neišvengiamą netektį.

Praeitis, kuri vis dar pilna gyvybės. Vytautas Balsys nestato praeičiai paminklo – jis ją pažadina su visu jos triukšmu, vynu, muzika, keiksmais, absurdiškomis nuotykiais ir staiga užklumpančia tyla. Čia bravūra slepia vienatvę, juokas – skausmą, o pašėlusios istorijos primena, kiek daug kainuoja laisvė kurti ir gyventi savaip.