Šimtmečius Egiptas buvo laikomas išspręsta istorija. Piramidės išmatuotos, mumijos ištirtos, dievai paaiškinti kaip simboliai. Tačiau po smėliu slypi kita istorija – tokia, kurios neįmanoma palaidoti.

Kas, jei senovės Egiptas yra ne pasaka apie praeitį, o užuomina į tai, kas žmonijai kadaise buvo įmanoma?

Šimtmečius istorikai ir archeologai aiškinosi, kaip buvo pastatytos piramidės, kokiais įrankiais formuotas akmuo ir kodėl jų proporcijos tiksliai atitinka dangaus žvaigždynus. Tačiau po oficialių versijų paviršiumi slypi kita istorija – tylesnė, bet daug gilesnė.

Naujoje knygoje „Uždraustas Egiptas: prarastojo faraonų mokslo paslaptys“ tyrinėtojas Marius Thalassa leidžiasi į kelionę nuo Gizos plynaukštės iki nuskendusių Nilo deltos miestų, nuo Göbekli Tepe šventyklų Turkijoje iki Egipto raštų, kalbančių apie Pirmąjį laiką – epochą, kai žmogus, žemė ir dangus buvo viena sistema.

Remdamasis naujausiais archeologiniais tyrimais ir šiuolaikinės fizikos atradimais, autorius atskleidžia: kokius paslėptus kambarius ir anomalijas atskleidė naujausi piramidžių skenavimai; kaip akmens akustika ir kvarco struktūra galėjo būti panaudota rezonansui ir energijai; kokių cheminių ir medicininių žinių turėjo egiptiečiai, ir kaip jos siejasi su šiuolaikinėmis technologijomis; kodėl šventyklos buvo statomos pagal žvaigždžių ir garsų geometriją; ir kaip visa ši sistema – nuo šviesos iki sąmonės – veikė kaip vienas „gyvas mechanizmas“.