Boleslovas Motuza (1910–1990) – pirmųjų Lietuvos dailininkų kartų, išugdytų Kauno meno mokyklos, atstovas, tapytojas, akvarelininkas, grafikas ir monumentalistas-mozaikininkas, palikęs šimtus darbų, kurie retai kada iškeliami iš muziejų saugyklų. Dešimt metų kalėdamas Uchtos lageriuose jis ir ten sugebėjo kurti, parsivežė netgi tapybos darbų. Apie gyvenimą, kūrybą knygoje pasakoja pats dailininkas dienoraščio, kuris sudaro didžiąją knygos dalį, žodžiais ir kūriniais, kurių čia reprodukuota per šimtą penkiasdešimt.

Knygą parengė sūnus Gediminas Motuza, apipavidalino Donaldas Andziulis, apžvalgą parašė dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.