Sicilijos saloje Peloponeso karo metu sirakūzėnai sugalvojo, ką daryti su išgyvenusiais atėniečiais, kurie drįso įsiveržti į jų miestą: suvarė nelaimingus karo belaisvius į akmens karjerus ir paliko juos ten pūti.

Nuobodžiaudami ir ieškodami pramogų du geriausi draugai, mėgstantys poeziją ir vyną bedarbiai puodžiai – vizionierius Gelonas ir plevėsa Lampas – nusileidžia į karjerą. Jie siūlosi pamaitinti ir pagirdyti atėniečius, jei tik kuris nors sugebės padeklamuoti keletą eilučių iš savo didžiojo dramaturgo Euripido kūrinių. Netrukus du bičiuliai sugalvoja planą: karjere pastatys „Medėją“ ir „Trojietes“. Juk galima nekęsti žmonių, bet žavėtis jų menu. Tačiau artėjant premjerai tai, kas prasidėjo kaip pokštas, virsta neįtikėtinų įvykių grandine. Gelonas su Lampu ima suprasti, kad spektaklio pastatymas gali tapti toks pat pavojingas kaip karas – su visais įmanomais pavojais gyvybei, sveikatai ir draugystei.

Ši žaisminga, jaudinanti ir kartu tragiška istorija – tai nepamirštama odė meno galiai, brolystės karo metu ir žmogaus valios gyventi išaukštinimas. Kūrinys jautriai kalba apie neapykantą ir atleidimą, žvėriškumą ir žmoniškumą, atskleisdamas, kiek prieštaringų emocijų telpa žmogaus širdyje.