Senoji Šeduvos vaistinė, autoriaus A. Ragausko teigimu, yra vertingas ne tik vietos, bet ir šalies farmacijos istorinio-kultūrinio paveldo objektas. Tai viena seniausių išlikusių mūrinių vaistinių Lietuvoje, iš dalies išsaugojusių savo originalų planą, pastato tūrius, fasadus, kitas eksterjero ypatybes. Vaistinė farmacinę veiklą nenutrūkstamai vykdė daugiau kaip 150 metų.

A. Ragauskas nustatė, kad vaistinė Šeduvoje pradėjo veikti anksčiausiai 1846 m., o vėliausiai 1857 m. Išlikęs mūrinis pastatas buvo pastatytas XIX a. 7–8 deš. kaip vaistinės pastatas pagal 1869 m. projektą.

Vaistinės savininkai buvo dvarininkas, provizorius, Maskvos universiteto absolventas Jonas Butkevičius, jo našlė Severina Butkevičienė, jos vaikai ir žentas Boleslovas Šeikus. Didelį vaidmenį vaistinės istorijoje suvaidino Tartu universiteto absolventas provizorius I. A. Skudavičius. Vaistinės savininkai priklausė Šeduvos miesto visuomenės elitui.

Vaistinės patalpos buvo naudojamos ne tik vaistų gamybai, saugojimui ir pardavimui, bet ir kitoms veikloms. Skirtingu laiku pastate veikė pieninė ir rašalo dirbtuvė, biblioteka, rūsyje buvo gaminamas gazuotas vanduo, limonadas.

Knyga gausiai iliustruota ikonografine medžiaga – brėžiniais, dokumentais, nuotraukomis, padedančiomis dar giliau pažinti svarbaus pastato istoriją.