Knygoje pateikiami tiek senesni, tiek naujausi, daugiausia nedestrukciniais tyrimų metodais sukaupti duomenys apie Panerius. Karo metais čia buvo masiškai žudomi Lietuvos gyventojai, daugiausia žydai bei sovietų armijos kariai. 1941–1944 m. laikotarpiu Panerių „bazės“ teritorija tapo racionaliai apgalvota, nuolatos tobulinta žudynių vieta. Nujausdami artėjantį pralaimėjimą, naciai ir jų kolaborantai dėjo daug pastangų nusikaltimo pėdsakams paslėpti. Nesvarbu, ar autorių kolektyvo nagrinėjami „bazės“ ploto ar reljefo pokyčiai, ar yra kalbama apie žudymo duobių paieškas, ar gvildenama pabėgimo tunelio lokalizacija – skaitytojams pateikta medžiaga atskleidžia, kad įvykusios tragedijos pėdsakai Paneriuose išlikę iki mūsų dienų.