Tai knyga apie XVI a. italų mediką Niccolo Buccellą (m. 1599), nuo 1576 m. ėjusį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau – Zigmanto Vazos pagrindinio gydytojo pareigas. Monografijoje analizuojamas medicinos studijų pobūdis Europoje lyderiavusiame Padujos (Venecijos respublika) universitete, medikų vaidmuo Italijos evangelizmo sąjūdyje, Venecijoje vykęs inkvizicinis Buccellos procesas, emigracija į Transilvaniją, gyvenimas ir veikla Lenkijoje ir Lietuvoje, po Stepono Batoro mirties plėtota medicininė Buccellos polemika su kitu valdovo gydytoju – italu Simone Simoni. Socialiniai Lenkijos ir Lietuvos medicinos istorijos procesai vertinami ankstyvųjų naujųjų laikų Europos medikalizacijos kontekste, išryškinant medicinos raidos, mokytų medikų profesinės veiklos, valdovo dvaro aplinkos, konfesinės Reformacijos amžiaus fragmentacijos ir italų heterodoksų egzilio į Vidurio Europą sankirtas.