„Nors ir vėluojanti, bet mąstančiajai Lietuvos visuomenei ši knyga labai reikalinga. JAV ir Vakarų Europoje nuo XX a. pabaigos vis aktyviau mėginama suvokti šiuolaikinius ekonominius, technologinius bei socialinius pokyčius, kardinaliai keičiančius gyvenimo sąlygas ir žmogaus vietą visuomenėje. Knygos „Kapitalas žuvo“ autorė McKenzie Wark klausia: „Kas, jeigu mes jau nebegyvename kapitalizme? Kokioje sistemoje tada mes gyvename?“. Šioje knygoje Joelis Kotkinas pateikia atsakymą – gyvename neofeodalizme. Autorius tarsi medikas ar biologas stebi sergantį organizmą, fiksuoja gyvybei (socialinei raidai) pavojingus simptomus (auganti nelygybė, skurdas, kapitalo koncentracija ir viduriniosios klasės mažėjimas, politinis nihilizmas ir populizmas) ir įvardijęs ligą ieško būdų ją gydyti. Deja, universalių gydymo metodų nėra. Autorius konstatuoja, kad: „Viltis, jog vieną dieną išvysime pasaulinį susitelkimą demokratijos labui […], atrodo vis mažiau tikėtina“. Todėl siūlo stiprinti ir plėtoti pilietinės visuomenės institutus, didinti gyventojų sąmoningumą ir puoselėti bendradarbiavimą. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad po karo, bado ir patirtos prievartos žmonės neišvengiamai ieško išeities, todėl sparčiau atranda bei suvokia solidarumo ir tarpusavio pagalbos vertę (pavyzdys – politiniai sprendimai po Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo), bet, vos pasiekus aukštesnį gerovės lygį, žmones vėl užvaldo godumas ir sotus abejingumas. Šioje Joelio Kotkino knygoje daug kontroversijų, tačiau ji tikrai priverčia susimąstyti apie šiuolaikinės rinkos ekonomikos plėtrą, dėl kurios vis labiau nukenčia socialinė raida.“
Prof. Boguslavas Gruževskis