Antrasis istorinio žinyno tomas skirtas karališkosios Gediminaičių dinastijos istorijai po Lietuvos krikšto (1387) jau ne Lietuvos teritorijoje. XXI amžiuje nelengva suvokti dinastinės karališkos valdžios reikšmę ir galią. Tuo tarpu Viduramžiais bei Renesanso laikais visų valdančiųjų Europos dinastijų istorijose ypatingai svarbus ir neretai lemtingas būdavo karališkosios dinastijos kraujo ryšys (lot. consanguinitas – kraujo giminystė) su valdančiosios dinastijos pradininku (protoplastu). Kraujo ryšys su karališkąja gimine dažniausiai nulemdavo karinių sąjungų politiką ir dinastinių vedybų diplomatiją kaip tik todėl, kad dinastiniai titulai buvo ne šiaip sau elitinė giminės puošmena, bet pirmiausia – dinastijos valdytų, paveldėtų ir tebevaldomų kraštų bei žemių nuosavybės teisinis garantas. Antrajame žinyno tome apžvelgiama Gediminaičių karališkos dinastijos istorija iki paskutiniųjų Gediminaičių kraujo vyriškos linijos (angl. patrline) išsekimo 1572 metais ir moteriškos linijos (angl. matriline) nutrūkimo 1668 metais.