Viena ryškiausių šiuolaikinių Lenkijos rašytojų, prestižinių premijų laureatė Joanna Bator sukūrė galingą romaną – šeimos epopėją, kuri kartu yra ir meilės prisipažinimas, ir laisvės šauksmas.

XX a. pradžios Silezija. Berta, miestelio mėsininko duktė, svajoja apie romantišką pabėgimą ir galiausiai padaro kai ką, ko neįmanoma atitaisyti. Nuo tada per jos palikuonių gyvenimus nusidriekia maišto ir nerimo gija.

Jos dukra Barbara su peiliais elgiasi lyg su aštriomis tiesomis; vaikaitė Violetta kolekcionuoja skandalus, žurnalus ir šukuosenas – tarsi žemėlapius gyvenimų, kuriuos būtų galėjusi gyventi; o provaikaitė Kalina surenka išsibarsčiusius šeimos praeities fragmentus ir kantriai susiuva juos į visumą. Papasakoja tai, kas buvo nutylėta, ir taip mėgina nutraukti tamsų jų giminę slėgusį užkeikimą.

Šiame įspūdingame romane jų likimai pasakoja apie pasaulį, mėginantį suvaržyti moteris, bet jos, nepaisydamos skausmo ir sudaužytų vilčių, nesiliauja kovoti dėl savo laimės. Tarp prarastų meilių, kraštutinių poelgių, neįvykusių pabėgimų ir paslapčių, iš motinos perduodamų dukrai, keturių kartų moterys maištauja prieš vyrų rašytą istoriją.