Jonas Maldžiūnas yra vienas originaliausių vyresniosios kartos ekscentriškų lietuvių tapytojų. Aprėpiančioje sudėtingą, iš įvairių Rytų ir Vakarų dailės tradicijų perimtą techninių meninės raiškos priemonių arsenalą Maldžiūno tapyboje ypatingą svarbą įgauna ne tik kūryboje naudojamos skirtingos technikos, tačiau ir per daugelį kūrybos metų išlavinti plastiški rankos su teptuku judėjimo įgūdžiai, kurie jam padeda meistriškai išgauti sudėtingiausius spontaniškų kaligrafinių linijinių struktūrų audinius. Erdvinis vaizdas čia sukuriamas pasitelkiant įvairias, neįprastas mūsų dailės tradicijoje medžiagas, jų komponavimo principus ir aplikacijos elementus. Į jo meninės raiškos priemonių skalę įeina paprastas ir pergamentą imituojantis glamžomas popierius apdeginamas, klijuojami keli sluoksniai ir tik tada tepami dažai. Jam svarbus iš įvairių, dažnai sąmoningai dirbtinų faktūrų, paveikslo daugiasluoksniškumo išgaunamas efektas, praeities kultūros, rašto civilizacijų tekstų imitavimas, žaismas įvairiais iš skirtingų civilizacinių pasaulių pasisemtais praeities kodais, jų paradoksaliu sugretinimu su postmoderniosios dailės ženklais ir simboliais.