“Ne burtų lazdele mostelėjus viena kalba parašytas kūrinys užgieda kita kalba, todėl norėjosi ne mokslininkės, o vertėjos akimis pabandyti pažvelgti ir į vertimo Lietuvoje istoriją, ir į sunkumus, susijusius su kitos šalies, kitos mąstysenos, kitos jausenos perteikimu lietuviškai, kadangi kiekvienas laikas, įgydamas naujų idėjų, įgyja ir naujas akis, kuriomis žvelgia į praeities autorių kūrinius.
Būtinybė mąstyti apie Šekspyro vertimus, kitaip tariant, rinktis tarp tiesos ir melo, neišnyko ir demokratiniu save vadinančiame pasaulyje. Jei bandoma pasirinkimą išblukinti, gėris virsta vos atskiriamu tašku, „per mažu regėjimui“ (Shakespeare), dulkele be dydžio ir formos. Tad gal verta atsigręžti į Europos didybę – šekspyrišką meną, atgauti bendražmogišką tapatybę, nes nemenas, kaip ir piktžolės, klestės nepuoselėjamas.“

Irena Marija Balčiūnienė