Nuo XVI a. vidurio iki pat 1721-ųjų, t. y. beveik 200 metų, Baltijos jūros regiono valstybių santykiai buvo ypač nestabilūs. Rusija, Abiejų Tautų Respublika, Danija ir Švedija ne kartą tarpusavyje kariavo. Istorikai šiuos karus yra pavadinę „Šiaurės karais“, nors ir nesutaria dėl bendros Šiaurės karų numeracijos ir sekos.
Iš šio regiono eksportuojami maisto produktai maitino Vakarų europiečius, o išvežamos žaliavos buvo svarbios Vakarų Europos ekonomikai. Dauguma šių prekių buvo gabenama vandeniu, o į Baltijos jūrą įtekančių upių žiočių kontrolė teikė pajamas iš prekybos ir muitų. Nors upių ir uostų kontrolė nebūtinai buvo pagrindinė konfliktų tarp regiono valstybių priežastis, ekonominiai reikalai visada vaidino svarbų vaidmenį Šiaurės karų istorijoje.
Šioje monografijoje pateikiamas vieno iš Šiaurės karų įvykių tyrimas. Tai svarbus, bet dažnai nepelnytai pamirštamas Didysis Šiaurės karas. 1700–1721 m. vykęs konfliktas pakeitė Šiaurės rytų Europos žemėlapį ir galių svertus. Prieš 300 metų Švedijos kontroliuojama Baltijos imperija buvo sunaikinta, o jos vietą pakeitė Rusija ir sustiprėjusi Brandenburgo-Prūsijos valstybė. Per karą išryškėjo XVII a. viduryje prasidėjęs Abiejų Tautų Respublikos nuopuolis, kuris XVIII a. pabaigoje baigėsi šios valstybės padalijimais.
Šiaurės rytų Europos regiono realybė, kurioje mes gyvename naujausiais laikais, nuo 1721 m. mažai pasikeitė. Dabar šiame regione vis dar dominuoja pasaulio galybė Rusija, o tarp jos ir Vokietijos (Brandenburgo-Prūsijos įpėdinės) yra išsidėsčiusios nepriklausomos Abiejų Tautų Respublikos paveldėtojos – Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybės, taip pat Skandinavijos šalys – Švedijos imperijos paveldėtojos, Švedija ir Suomija, bei Danija ir Norvegija.
Ši knyga „Didysis Šiaurės karas 1700–1721. Karas, pakeitęs moderniąją Europą“ skirta Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) 300-osioms metinėms paminėti. Tai yra pirmasis bandymas lietuvių kalba pateikti apibendrintą šio svarbaus karo istorijos sintezę. Monografija parašyta remiantis įvairiakalbe moksline literatūra ir publikuotais šaltiniais, o jų pasirinkto tyrimo objekto atveju yra nepaprastai daug. Nepaisant to, kad apie atskirus karo epizodus ar asmenybes esama įvairios mokslinės literatūros, iki šiol yra buvę vos keli bandymai parašyti apibendrintą viso Didžiojo Šiaurės karo istorinį naratyvą. Iš tikrųjų istorikai netgi nesutaria, ar reikia šį karą vadinti „didžiuoju“. Taip yra todėl, kad Didysis Šiaurės karas buvo be galo sudėtingas, kupinas karinių įvykių bei diplomatinių intrigų ir truko dvidešimt vienerius metus, tačiau vienais karo metais, tarkim, 1709-aisiais, karinių veiksmų būta itin daug, o kitais, pavyzdžiui 1717-aisiais, jie beveik nevyko.
Knygą „Didysis Šiaurės karas 1700–1721. Karas, pakeitęs moderniąją Europą“ sudaro prologas ir dvylika skyrių. Darbo struktūra suformuota chronologiniu principu, išskyrus pirmąjį skyrių, kuriame glaustai pristatomi XVI–XVII.a. įvykę kariniai pokyčiai bei karybos reikšmė to meto valstybėms ir visuomenėms. Vis dėlto kituose knygos skyriuose kariniai veiksmai atsiduria antrame plane. Juos stengtasi parodyti politinių, socialinių ir diplomatinių pokyčių Baltijos jūros regiono kontekste. Karo pasakojimas nepateikiamas vien lituanistiniu aspektu – vienodai dėmesio skiriama visoms karo dalyvėms: Rusijai, Švedijai, Abiejų Tautų Respublikai bei Danijai-Norvegijai. Paskutiniajame skyriuje stengtasi atsakyti į klausimą – kaip karas ir jo eiga paveikė kare dalyvavusias valstybes, jų visuomenę ir raidą? Tekste derintas mokslinis ir mokslo populiarinamasis stilius. Tokia rašymo maniera pasirinkta siekiant, kad knyga būtų įdomi ne tik istorijos specialistams, bet ir plačiajai visuomenei.
