Katarinos kodas

Katarinos kodas

Populiarus norvegų rašytojas Jørn Lier Horst tęsia seriją apie lietuvių skaitytojams jau pažįstamą tyrėją Viljamą Vistingą. „Katarinos kodas“ – puikus skandinaviškų detektyvų pavyzdys. Tai tamsi, atmosferinė istorija, kuriai netrūksta įtampos, netikėtų siužeto vingių ir paslapčių. Prieš dvidešimt ketverius metus dingo Katarina Haugen. Ji paliko vyrą Martiną, tarsi kelionei supakuotus daiktus, paruoštus pusryčius ir keistų skaičių prirašytą raštelį…… Skaityti daugiau

mums-reikia-vado-apie-prezidento-institucija-lietuvoje

Mums reikia vado?

Lietuvos prezidento institucija formavosi per trisdešimt Nepriklausomybės metų, bet dėl mūsų prezidentų galios ir vaidmens vis dar kyla diskusijų. Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau:….. Skaityti daugiau

Stasys Vainalavičius

Stasys Vainalavičius

Stasys Vainalavičius – vienas tarpukario Lietuvos dokumentinio kino pradininkų. Kino operatorius ir režisierius. Kino juostoje užfiksavo daug reikšmingų mūsų atsikūrusios valstybės gyvenimo akimirkų. Talentingas „smetoninės“ epochos dokumentikos kūrėjas buvo gerai vertinamas kino ekspertų, spaudos darbuotojų. S. Vainalavičius, kalintas nacių ir bolševikų kalėjimuose bei lageriuose, ignoruotas sovietinės valdžios, nepalūžo – jis sulaukė nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Buvo….. Skaityti daugiau

Bela Blu

Bela Blu

Šiuolaikinis meilės romanas gali būti ne tik romantinis ar erotinis, bet ir psichologinis, mistinis, net fantastinis. Esama ir tokių, kurie pasižymi visomis šiomis ypatybėmis. Septintoji Indrės Jonušytės knyga „Bela Blu“ yra būtent toks įvairiapusis literatūros kūrinys. Įdomi ir pavykusi realaus ir irealaus plano dermė. Žmonių santykiai plėtojami psichologiškai ir įtikinamai. Itin sodriai perteikiamas Graikijos koloritas. Indrė Jonušytė: „Šįkart dalinuosi nenuspėjama….. Skaityti daugiau

Migracijos

Migracijos

„Gyvūnai miršta. Netrukus čia liksime vieni.“ Franė Stoun visad buvo iš tų, kurios geba mylėti, bet negali pasilikti. Viską palikusi praeityje, išskyrus savo paukščių sekimo įrangą, ji atvyksta į Grenlandiją, kad leistųsi į ilgą kelionę iki pat Antarktidos – paskui vienintelę likusią poliarinių žuvėdrų koloniją pasaulyje, paskui ilgiausią ir galbūt paskutinę jų migraciją. Įkalbėjusi laivo….. Skaityti daugiau

nelengvu-keliu

Nelengvu keliu

Tai meistriškai išaustas paslapčių, melo ir tiesos pasakojimas primena mums, kad meilė kartais ateina iš ten, iš kur jos negali nė tikėtis, o žmogus – pats savo laimės kalvis. 1950-ieji, Naujojo Orleano prancūzų kvartalas knibžda paslapčių, nusikaltėlių ir laisvo elgesio moterų. Septyniolikmetė Džozė Moren, plačiai žinoma kaip viešnamio prostitutės duktė, iš gyvenimo trokšta kur kas….. Skaityti daugiau

Baik cirkus, Cvirka!

Baik cirkus, Cvirka!

Tai biografinis romanas apie talentingą rašytoją ir politinį veikėją Petrą Cvirką (1909–1947). Nors P. Cvirka susilaukia kontroversiškų vertinimų ir šiomis dienomis, knygos autorius Gasparas Aleksa rašytoją vaizduoja kaip sudėtingo likimo žmogų, atskleisdamas įvairias jo gyvenimo detales ir įvykių aplinkybes. Romanas prasideda paskutinėmis P. Cvirkos gyvenimo dienomis, kuomet rašytojo neapleidžia mintys apie vietos realijas, graužte graužia….. Skaityti daugiau

Uraganų sezonas

Uraganų sezonas

Ragana nužudyta. Būreliui vaikų aptikus jos lavoną, plūduriuojantį drėkinimo kanalo vandenyse, visas La Matosos miestelis ima aiškintis, kodėl ir kaip ši žmogžudystė įvyko. Pasklinda paskalos, krinta įtarimų šešėliai. Ir tuomet visi čia įsivėlę veikėjai ima pasakoti savo istorijas, o mes, skaitytojai, panyrame į šios apleistos ir nevilties persmelktos vietovės gyvenimą, kur karaliauja tamsiausias erotizmas, smurtas….. Skaityti daugiau

Vadovas po senąją Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją

Vadovas po senąją Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją

Vilniaus universiteto astronomijos observatorija – senojo universitetinio ansamblio, o ir viso senamiesčio architektūrinė puošmena bei vienas svarbiausių istorijoje Lietuvos mokslo židinių: astronominiai, geodeziniai ir meteorologiniai stebėjimai šiame senamiesčio pastate, taikant vis naujesnę metodiką ir tobulesnius instrumentus, vyko 1753–1883 m. Čia pirmą kartą nustatyta Vilniaus geografinė platuma, iš čia talkinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kartografavimui, joje….. Skaityti daugiau