„Anapus pilkos“ – tai pasakojimai, kuriuose švelniai nutrinamos ribos tarp tikrovės ir vizijų, tarp esamo ir įsivaizduojamo pasaulio. Jų veikėjai – jauni žmonės, drįstantys įžengti į erdves, kuriose žmogaus jautrumas atsiskleidžia kaip didžiausia jo stiprybė. Šiose istorijose dera psichologinis tikslumas ir magiškasis realizmas, o emocinę įtampą lydi subtili ironija.
Ilona Ežerinytė
Tetulė Liu
Nebejauna moterytė Liucija vieną rytą pabunda, pažvelgia į veidrodį ir mato save sumažėjusią. Ji ir toliau traukiasi, namai, daiktai atrodo vis didesni, todėl tenka kreiptis į gydytoją. Pasirodo, fiziškai ji visiškai sveika, o jos mažėjimas yra dvasinio pobūdžio – Liucija tiesiog nesiekia tapti dideliu žmogumi, išgarsėti. Jei imtų keisti gyvenimo būdą, stengtųsi patekti į televiziją,….. Skaityti daugiau

