Ar laimingos santuokos paslaptis – pradėti nuo skyrybų?

Ana Grin manė ištekėjusi už Lijamo Vestono, vadinamo tiesiog Vestu, tam, kad gautų būsto paramą, kol studijuos Kalifornijos universitete Los Andžele. Dar ji manė pasirašiusi skyrybų dokumentus, kai atšventė studijų pabaigą ir jie abu patraukė savais keliais.

Praėjus keleriems metams, Ana yra menininkė, gyvenanti nuo algos iki algos, o Vestas – dėstytojas Stanforde. Jis gal ir yra vienas iš keturių „Vestono maisto prekių“ konglomerato paveldėtojų, bet neturi nė menkiausio noro dirbti beširdei korporacijai, kurią jo šeima sukūrė nuo nulio. Tačiau jis nori gauti šimto milijonų dolerių palikimą. Tik yra vienas kabliukas.

Dėl senamadiškos sąlygos senelio testamente Lijamas nematys nė cento, kol neišgyvens santuokoje penkerių metų. Kai vyrukas pradeda manyti, kad palikimas pasiekiamas ranka, šeima ima jį spausti, kad supažindintų su savo paslaptingąja sutuoktine, ir jam nelieka kitos išeities, tik kreiptis į vienintelį žmogų, kurį bijo pristatyti savo turtu aptekusiems tėvams, – stačiokišką žmoną, su kuria taip ir neišsiskyrė.

Tačiau susidūrus su šeima Lijamui didesnę baimę kelia ne tai, ar ugninga, keiktis mėgstanti ir dažais išsitepusi Ana susitvarkys su vaidmeniu, bet ar toksiškas turtingųjų pasaulis nesugadins tokio tyraširdžio, stebėtinai racionalaus ir ištikimo žmogaus kaip jo žmona. Lijamui teks savęs paklausti, ar dėl brangios apgaulės verta netekti tikros meilės, gimusios iš melo.