Džeimį ir Klerę išskyrė 1746 m. įvykęs jakobitų sukilimas. Po dvidešimties skausmo ir nerimo metų jiedu vėl rado vienas kitą. Dabar 1779-ieji. Klerė ir Džeimis pagaliau vėl kartu ir su dukra Briana, jos vyru Rodžeriu bei jų vaikais atstatinėja namus Freizerio gūbryje – tvirtovę, turėsiančią apsaugoti nuo karo vėjų. 

Tačiau kolonijose tvyro įtampa: mūšiai siautėja nuo Niujorko iki Džordžijos, ir net atokiuose pasienio kalnų kraštuose verda aistros. Džeimis žino, kad netrukus karas pasibels ir į jo duris.

Briana ir Rodžeris turi savų rūpesčių: jie baiminasi, kad pavojai, privertę bėgti iš XX a., gali pasivyti ir čia. Ar rizika gyventi XVIII a. – su ligomis, badu ir artėjančiu karu – iš tiesų buvo saugesnis pasirinkimas jų šeimai?

Šiaip ar taip, karas vis labiau artėja prie Freizerio gūbrio. Džeimis galanda kardą, o Klerė – skalpelį. Išaušo plieno valanda.