Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriuje pristatytas bibliotekos sukurtas lietuvių kalbos stalo žaidimas „Kalbà kal̃ba“.
„Mokytojus, bibliotekininkus ir bendruomenių atstovus subūrėme tam, kad kalbą patirtume žaismingai. Mūsų tikslas – parodyti, kad kalba yra gyva ir kūrybiškai pritaikoma, o mes, kaip biblioteka, esame pasirengę regiono bendruomenėms padėti ją plačiai integruoti į įvairias veiklas,“ – sako projekto vadovė Eglė Vaitkevičiūtė.
Žaidimas buvo kuriamas bendradarbiaujant su lituanistais, švietimo ir leidybos specialistais.
Projekte dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto filologijos daktarė, literatūrologė Eugenija Valienė, įtraukdama ir filologijos kurso studentes, puikiai jaučiančias dabartinį jaunimo kalbos pulsą.
„Dirbant prie projekto atsirado naujų naujažodžių, o kūrybinis procesas įrodė jų formavimosi principą – pirmiausia atsiranda žodis ir jo vartojimas, o tik vėliau įtraukiama į žodyną. Labai norėjome atsižvelgti į nuolat kintančią kalbos prigimtį – ne tik prikelti archajiškesnius, iš aktyvios vartosenos pasitraukusius žodžius, bet ir įtraukti dabar vartojamas formas. Būtent taip sukurtas gyvas, su realia vartosena susijęs turinys“, – pasakojo turinio atrankos komandos darbą koordinavusi E. Valienė.
Bibliotekos edukacinių veiklų organizatorės Neringa Antanaitienė ir Laura Linkevičienė skaitė pranešimą apie žaidybinimo svarbą ugdyme.
„Dažnai mokymasis virsta pareiga, rutina, o kartais net našta. Kuo daugiau informacijos turime, tuo mažiau pritaikome praktikoje. Gyvename dinamiškoje, nuolat kintančioje visuomenėje, mokiniams vis sunkiau išlaikyti dėmesį ir motyvaciją, įsitraukti į ugdymosi procesą. Tradiciniai mokymo metodai vis dažniau patiria iššūkių, todėl ieškome būdų, kaip mokymą paversti prasmingu ir įdomiu. Vienas sprendimų ir yra žaidimas. Žaidybinimas – ne madinga sąvoka, o viena iš galingiausių ugdymo priemonių norint pasiekti mokinį, užtikrinti gilesnį žinių įsisavinimą,“ – įsitikinusi N. Antanaitienė.
„Žaidimas – natūrali žmogaus pažinimo forma, turinti socialinę, kultūrinę ir kognityvinę reikšmę. Tai tarsi vaikų ir jaunimo kalba, leidžianti jiems kurti, tyrinėti ir reflektuoti savo patirtį. Žaidėjas gali eksperimentuoti, klysti be baimės, ieškoti sprendimų, kurti strategijas, mokytis iš patirčių. Svarbiausi žaidimo kaip ugdymo metodo principai – aiškūs tikslai ir iššūkiai, progresas, greitas grįžtamasis ryšys, pasirinkimo galimybės, bendradarbiavimas. Nebūtina taikyti visų šių elementų vienu metu – pakanka kelių. Kodėl dar žaidybinimas svarbu? Mokinių įvairovė – vaikai skiriasi mokymosi tempu, stiliumi, poreikiais, todėl vienodas mokymo būdas ne visiems tinka. Tuo tarpu žaidybinimas geba prisitaikyti šios įvairovės, sudarydamas sąlygas efektyvesniam ir gilesniam mokymuisi“, – teigė L. Linkevičienė.
Žaismingas buvo ir pats „Kalbà kal̃ba“ pristatymo renginys. Susiskirstę komandomis dalyviai išbandė žaidimą patys, išsiaiškino stipriausiuosius. Dar vieną – inspiracinį – „Kalbà kal̃ba“ poveikį vaizdžiai pademonstravo kultūrinio meninio projekto „FAZĖ“ slemo kūrėjai.
„Kalbà kal̃ba“ sukurtas formatu „atsispausdink ir žaisk“. Jį galima rasti čia:
Žaidimas sukurtas bibliotekai įgyvendinant projektą „Lietuvių kalbos turtai: atrask per žaidimą“, finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
