Pirmasis Sąjūdžio metraštininkas pagaliau prabyla. Vienas iš pagrindinių Sąjūdžio kūrėjų, filosofas Arvydas Juozaitis pirmą kartą pateikia visą tikrą istoriją – be nutylėjimų, be mitų, be reveransų politikai. Tai daugiau nei knyga – tai gyvo liudininko pasakojimas, paremtas asmeniniais archyvais, kruopščiai rašytais dienoraščiais, gyventu laiku.

„Daugybė lietuvių žino, kas buvo Sąjūdis, kam buvo Sąjūdis ir kodėl buvo Sąjūdis. Žinančius reikėtų sveikinti, jeigu jų žinios neprimena religinių įsitikinimų. Bet gyvenimas nesutampa su Bažnyčia, o gyvenimo istorija su religija. Todėl reikia žinoti faktus, jų nenutildant religine liturgija ir nūdiene politika.
 Atmintis yra viena didžiausių žmonijos jėgų ir paslapčių. Ypač svarbu atmintį laiku papasakoti. Atmintis, paremta gyvento laiko užrašais, liudijimais, dienoraščiais gali virsti gyvybės balsu, kurio nenutildysi, nes jis pats nutildo fantazijas.
 Sąjūdis, buvęs antrojo lietuvių Atgimimo viršukalne, laikui bėgant tampa vis labiau pažeidžiamas prasimanymų ir mitologijos. Tai natūralu, nes vis mažiau lieka to didingo laiko gyvų veikėjų, visi palaipsniui persikelia į Anapilį. Bet ir Anapilis yra mūsų gyvenimo dalis. Kas pasakys, kad taip nėra, tegul meta į mane akmenį.
 Sutinku būti ir akmeniu, svarbu tik, kad amžinybės akmeniu. Amžinybės, kurioje ir buvusi Lietuva, ir esama, ir būsima Lietuva yra viena būtybė. Gyvas akmuo.
 Sakau tai, nes ten buvau, ir žinau, kas ten buvo. Ten – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje. Tais, 1988 metais.“
Arvydas Juozaitis