Tai yra meniška, įtraukianti ir įžvalgi Jonathan Buckley knyga, gvildenanti tapatybės, laisvos valios, kaltės ir atsakomybės klausimus. Knygos centre – Teresa, kuri po tėvo mirties grįžta į mažą Graikijos pakrantės miestelį – tą pačią vietą, kurią ji lankė gedėdama motinos prieš devynerius metus. Ji vėl pasineria į miestelio gyvenimą, stebi gyventojų kasdienybę, kuri tampa tyliu fonu jos pačios apskaičiavimams. Ryškiai iškyla epizodas iš pirmojo jos vizito – susitikimas su Džonu, vyru, kuris sunkiai susitaiko su smurtine sūnėno mirtimi. Netrukus Teresa vėl susiduria su kai kuriais pažįstamais veidais: Petrosu, ekscentrišku mechaniku, kurio gyvenimo istorija gali, o gali ir ne, būti susijusi su Džonu; gražuoliu Niko, nardymo instruktoriumi; ir Ksante, padavėja vienoje iš kavinukių lapuotoje miestelio aikštėje. Jie kalba apie savo ilgesius, apgailestavimus, bėgantį laiką ir savo tapatybės jausmą. Romanas meistriškai konstruoja pasakojimą, įtraukia skaitytoją ir verčia susimąstyti apie sudėtingus žmogaus sielos aspektus.