1943-ieji, Vokietija. Ašaromis paplūdusi Džordana šaukiasi mamos, bet kareivių rankos išdrasko šeimą į skirtingas puses – ji su broliu ir seserimi negailestingai atplėšiama nuo tėvų. Paskutinę akimirką susitikus žvilgsniams, širdį perveria skaudžiausias klausimas: ar jie dar susitiks?

Lenkija.  Penkiolikmetė Džordana su kitais jaunuoliais atsiduria našlaičių stovykloje. Nuo aušros iki sutemų – alinantis darbas, pažeminimai ir kaustanti baimė. Tačiau naktimis ji tyliai verkdama meldžia, kad tai būtų netiesa – kad mama ir tėtis vis dar gyvi ir kada nors pasitiks juos išskėstomis rankomis. Bet tam, kad išliktų, Džordana privalo nuslėpti pavojingą tiesą: jie ne lenkų našlaičiai. Jie – žydų vaikai…

Aušvicas. Tuo metu už šimtų kilometrų, Aušvico pragare, Džordanos mama Dalija kiekvieną akimirką kovoja, kad išgyventų. Kasdien ji meldžiasi, kad vyrui pavyktų išgelbėti jųdviejų vaikus. Tačiau silpstant kūnui, o širdžiai vis stipriau reikalaujant tęsti kovą, Dalija supranta – ji nebegali tik laukti stebuklo. Rizikuodama gyvybe, moteris įsitraukia į slaptą pasipriešinimą, tikėdamasi vieno – susigrąžinti šeimą.

Nors motiną ir dukrą skiria aukštos sienos, spygliuotos vielos ir šimtai kilometrų, nepalaužiama viltis, kad kada nors ateis diena, kai visa šeima vėl susitiks, stipresnė už bet kokią baimę. Tik ar meilė gali įveikti beribę Aušvico tamsą? Ar Dalija dar apkabins Džordaną? O gal jų laukia dar vienas skaudus išsiskyrimas?