Pasidavusi akimirkos impulsui, Džesamina Paik iškeičia Londono šurmulį į šimtmečius menantį Enisjulo kotedžą – atokų, Dievo pamirštą kampelį Kornvalyje. Vylėsi, kad jaukiai įsitaisiusi prie židinio galės ramiai užbaigti knygos rankraštį. Tačiau vos atvykus į vietą jai atvimpa žandikaulis: apie vandenį ar elektrą čia galima tik pasvajoti, o vietoj išsiilgto jaukumo jos laukia kiauri langai, gūsingi vėjai ir paslapčių kupini šešėliai.
Vis dėlto Džesamina priima iššūkį: viena ranka pluša prie rankraščio, o kita šveičia grindis. Netrukus ima aiškėti, kad naujoji gyventoja ne viena: kotedže šeimininkauja orus, paslaptingas katinas, be to, aplink, regis, tvyro kažin kokia keista atmosfera. Vietinės legendos byloja apie slėnį sergstintį akmenį ir dvasią, čia gyvenančią nuo neatmenamų laikų.
Nors artėja Kalėdos, o rankraštis vis dar dūla stalčiuje, Džesamina panyra į slėpiningą kotedžo praeitį, vis labiau susipinančią ir su jos pačios gyvenimu. O priešiškai nusiteikęs senolis, kova dėl šios vietos ir mįslingos šimtmečių senumo legendos pamažu tampa Džesaminos kasdienybe. Atvykdama čia nieko panašaus nesitikėjo, bet dabar jaučia: Enisjulas surado vietą jos širdyje. Ar padedama išdidaus keturkojo Džesamina sugebės įminti Enisjulo paslaptis ir išsaugoti šią ypatingą vietą?


