„Kiek save atsimenu, visada rašiau. Visada mėgau kurti naujus ar atsiminti senus pasaulius. Todėl Vilniaus universitete studijavau klasikinę filologiją, apsigyniau daktaro darbą. Neseniai pradėjau dėstyti – ši veikla teikia labai daug džiaugsmo. Mane ypač domina mūsų sąlyčio su praeitimi, kultūra, istorija temos, klausimas, kaip iš to sukuriame dabartį. Šis interesas dar labiau išryškėjo, kai tapau mama. Kas padaro žmogų žmogumi? Kaip galiu prie to prisidėti? Žinoma, visa tai turi ir tamsiąją pusę – mūsų kultūroje moterys neša neadekvačiai didelę naštą. Kieno dar motina turiu būti?“ – taip apie savo knygoje keliamus klausimus ir temas kalba autorė.

„Motinos“ pasakoja apie distopinį pasaulį, kuriame galia sutelkta moterų rankose. Pagrindinė veikėja Fausta mėgina išsiaiškinti, kodėl ji gyvena tokioje visuomenėje. Autorė svarsto: kas įvyktų, jeigu socialinės galios pozicijos apsikeistų vietomis ir įtaka pereitų į moterų rankas?