Šiandien gyvename produktyvumo, greičio, racionalaus mąstymo, technologinės pažangos persmelktoje realybėje, kurioje kartais nebežinome ne tik kaip būti savimi, bet ir apskritai – žmogumi. Kodėl kai kurie iš mūsų vos suderiname įvairiausias veiklas, nuolat patiriame aibę įspūdžių, efektyviai viską planuojame ir džiaugiamės rezultatais, bet vis tiek jaučiamės lyg stagnuotumėm, o kartais net lyg būtume viduje mirę? Galbūt todėl, kad kasdienybėje trūksta gyvenimą stiprinančio nerimo bei pagarbaus virpulio, be kurių mūsų žmogiškumas negali klestėti?

Knyga kviečia pažvelgti į tam tikrą nerimo tipą, kuris ne paralyžiuoja, o išlaisvina ir suteikia drąsos nerti į egzistencijos gylį bei atrasti ten gyvybingumą. Taip jau yra, kad kartais gyvybės šaltiniai trykšta baimės, skausmo, nevilties, vienatvės, ir kituose mums įprastai nejaukiuose požemiuose.