Dirbti aukle irzliausio pasaulyje vienišo tėvo namuose turėjo būti paprasta… tik kad negaliu atplėšti nuo jo akių. O jis nuo manęs – rankų.

Keidis Itonas trylika metų už mane vyresnis ir net nežiūri mano pusėn. Bet vieną vakarą įsitempiau į sūkurinę vonią pažaisti „Tiesos ar drąsos“. Nusimetėm ir kaukes, ir drabužius.

Jis šiurkštus ir netašytas. Pasirodo, drūti nepraustaburniai ūkininkai traukia vietines kaip magnetas, tai kam priešintis?

Bet likus dviese jis sušvelnėja, ir pradedu suprasti, kad jo atgrasi išorė apgaulinga. Kadaise kažkas jam priekaištavo, kad net didžiausios jo pastangos nepakankamos, tačiau jo rankose jaučiuosi pati brangiausia.

Susitarimas galioja tik du mėnesius.

Bet širdis sako – amžinai.