Paskutinį šios vasaros antradienį skaitytojų klubo „Knygų sala“ susitikimas vyko netradicinėje aplinkoje. Į savo kiemą visus pakvietė klubietė Irena Baliulė. Po rugpjūčio audrų jis atrodė lyg ramybės oazė – dvelkianti netoliese tekančios upės vėsa ir švelniu hortenzijų žiedų aromatu. Atrodo, vasarai išlydėti geresnės vietos nė negalėtum rasti.
O ir susitikimo proga buvo neeilinė. Irena mums pristatė savo trečiąją knygelę, skirtą jauniausiam anūkui Vincui, „Vincai, einam!“. Nedaugelis turi tokią nuostabią močiutę, kuri kiekvienam savo anūkui dešimtojo gimtadienio proga dovanoja specialiai jam parašytą knygą.
Tokias knygas jau turi ir vyresniosios Irenos anūkės – „Ieva, paklausyk!“ ir „Goda, ar girdi?“. Jose autorė pasakoja savo vaikystės ir mokyklos laikų istorijas. O paskutinė knygelė – jau visai kitokia. Tai gidės pasakojimas. Ireną Baliulę daugelis pažįstame kaip puikią gidę, tad nenuostabu, kad savo knygoje ji anūką „vedžioja“ po nuostabiuosius Zarasus ir gražiausius Lietuvos kampelius. Pasakodama apie šių knygų gimimą, Irena nejučia įtraukė ir mus į savo prisiminimų pasaulį. Susirinkusieji prisiminė, kaip vaikams ar anūkams tekdavo, o gal ir vis dar tenka, vakarais pasakoti istorijas, ir į kokias kuriozines situacijas kartais tie pasakojimai nuveda. Ponia Irena puse lūpų užsiminė, kad jau turi naujų idėjų, tad galbūt sulauksime ir dar vienos jos knygos.
O kol vieni kuria knygas, kiti – keliauja. Du mūsų skaitytojų klubo nariai – Jolanta ir Ramūnas – rugpjūčio 3–7 dienomis viešėjo Slovėnijos bibliotekose. Jie kartu su dar 22 skaitytojų klubų nariais iš 10 Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų į šią šalį keliavo pagal „Erasmus+“ suaugusiųjų besimokančiųjų mobilumo programą. Jolanta mielai pasidalijo kelionės įspūdžiais ir tuo, ką pamatė bei patyrė Slovėnijos bibliotekose.
Žinoma, nepamiršome ir savo pažado sudaryti „Knygų salos“ skaitytojų nuomone tinkamiausių vasaros pabaigai knygų penketuką. Į jį pateko naujausias G. Viliūnės romanas „Mirtis Bernardinų sode“, nukeliantis į margąme XVI amžiaus istorijos fone vykusio nusikaltimo tyrimą. Kita knyga taip pat susijusi su Vilniaus istorija – J. Žilinsko „Mano Vilnius, mano“. Joje pasakojama, kaip jaunuoliai Aistė ir Simas per aštuonias kelionių laiku dienas savo miestą išvysta visai kitomis akimis.
Penketuke – ir C. W. Gortnerio „Vatikano princesė“, dramatiškas pasakojimas apie vis dar iki galo nesuprastą popiežiaus Aleksandro VI dukterį Lukreciją Bordžiją. O šalia jos – nepaprastai šiltas ir jaukus C. Campos romanas „Citrinų duona“ apie moterų draugystę, kruopščiai saugomas paslaptis ir pamirštus gardžiausios duonos receptus. Penketuką užbaigia visiems gerai pažįstama S. Šaltenio „Riešutų duona“. Šios vasaros tradiciniai „Nakties skaitymai“ bibliotekoje paskatino ne vieną juose dalyvavusį dar kartą atsiversti šį tiesiog gerą literatūros kūrinį.
Vakaras vaišinguose Irenos namuose prabėgo nepastebimai. Kalbėjomės apie knygas, keliones, prisiminimus ir tuos mažus dalykus, kurie, regis, netyčia tampa gražiausiomis istorijomis. Gal todėl „Knygų sala“ ir yra ne tik apie knygas. Ji – apie žmones, kurie susitinka, dalijasi tuo, ką perskaitė, patyrė ar sukūrė.
Išlydėjome vasarą, o į „Knygų salą“ sugrįšime jau rudenį – šįkart su mėgstamiausių poetų eilėmis. Tad iki naujų susitikimų, naujų knygų ir naujų istorijų!
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
